Menininkių grupės „Baltos kandys“ (Austė Jurgelionytė-Varnė, Karolina Kunčinaitė, Miglė Lebednykaitė, Rasa Leonavičiūtė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė, Julija Vosyliūtė) instaliacija „Šventė“ (2006) iš pirmo žvilgsnio primena Kūčių stalą. Netradiciškai įdarbinusios tekstilės techniką, menininkės kviečia kalbėti apie buvimą kartu, bendrystę, dalijimosi procesą.

Kūrinys ir jį papildantis videodarbas „Po liepomis“ atkuria archajišką valgymo kaip bendravimo ir šventimo veiksmą, kuris žymi ne tik pasisotinimą, bet ir socialinį ryšį, dvasinį artumą. Iš veltinio nuvelti patiekalai, vaisiai, gėlės kalba apie vaišingumą, rūpestį ir dalijimąsi.

Instaliacija atsisako vartotojiškos prabangos – vietoj jos čia kuriamas daugiasluoksnis pasakojimas apie buvimą kartu, apie ryšius, kurie jungia skirtingas kultūras, kartas ir patirtis. „Tai – stalas, kuris norėtum, kad niekada nesibaigtų. Visada norisi prie jo grįžti ir pamatyti žmones, kurių jau nebėra, su kuriais valgei tuos sumuštinius ir baltą mišrainę“, – sako rašytoja ir turinio kūrėja Beata Tiškevič.