Apie prieškario Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną iki šiol visuomenė diskutuoja: ar jis buvo didvyris, kuris padėjo Lietuvai iškilti, padėjo pamatus atlaikyti sovietų okupaciją? O gal bailys, palikęs savo tautą jai sunkiausiu momentu? „Aš manau, kad Smetonos reikšmė, ypač matant mūsų dabartinę valdžios ir valstybės raidą, didėja“, laidoje pasakys kultūrologas Vytautas Rubavičius. Laidoje taip pat aiškinsimės viduramžių lietuvių karių šalmo privalumus. Ar žinote, kuo jis išsiskyrė iš aplinkinių tautų? Kario veido niekas nedengė. “Neuždengtas veidas kariui leidžia stebėti visą mūšio lauką be jokių trukdžių, įvertinti situaciją, žaibiškai reaguoti, apibėgti priešą, ar kažkaip praslysti, nusiimti smūgį, ko, tarkim, negali padaryti karys su pilnai uždengtu veidu. Kad ir yra kelios angos akims, jos vistiek užstoja bendrą vaizdą, užstoja smūgius iš viršaus, iš šono, iš apačios. Greičiausiai dėl to mūsų protėviai tų šalmų ir nemėgo, nors ir XIII a. kaimynai slavai, iš kurių lietuviai perėmė nemažai šarvuotės, turėjo šalmus su antveidžiais, kuriuos, beje, perėmė iš mongolų“, teigia senovės baltų karių brolijos „Vilkatlakai“ viršaitis Arūnas Bugvilionis. „Kulinarijos detektyvai“ aiškinsis Radvilų pėdsaką LDK virtuvėje. Gaminsime sriubą, kuria mėgavosi garsieji kunigaikščiai bei išsiaiškinsime, kodėl „zarazai“ vadinami „zarazais“.