„Istorijos detektyvai“: kaip tarpukario Lietuvoje subrendo išdavikai? Kaip nutinka, kad valstybėje subręsta, naudojasi jos privilegijomis tie žmonės, kurie vėliau ją išduoda? Kai kuriems neapykanta tampa aklumo priežastimi. Ko kai kurie žmonės taip nekentė, kad nematė, jog savo rankomis žudo Lietuvą? „Liudas Gira, 1940 metais liepos 31 dieną nuvažiavęs į Maskvą, rašo savo sūnui taip: „Štai ryt pamatysiu draugą Staliną. Verta man buvo iki to gyventi“. Taigi apie kažkokį gailestį čia nėra net kalbos“, - teigs istorikas Mindaugas Tamošaitis. 1940-aisiais pirmosiomis okupacijos dienomis patys lietuviai, iki tol laikyti gerbtinais, padėjo okupantams pavergti Lietuvą. Kodėl taip nutiko, kad protingi žmonės, intelektualai tapo Lietuvos valstybės išdavikais? Kita tema - Vilniaus pontoninio tilto tragedija. 1975 metų balandžio 13-osios vakare sugriuvęs nebaigtas surinkti tiltas ilgiems dešimtmečiams užminė ne vieną mįslę. Kodėl šis tiltas sugriuvo? Ar tikrai buvo ženklai, draudžiantys juo eiti? „Žinote, taip nesaugu buvo eiti, turėklų nebuvo. Tiltas judėjo, lentos su tarpais. Tikrai nesaugu“, - šiandien prisimena šio įvykio liudininkas Nikolajus Timofejevas. O „Kulinarijos detektyvų“ rubrika nukels į Lietuvos bajorų virtuvę - bus kepamas žagarvyšnių vyniotinis.