Laidoje "Legendos" prisiminsime kompozitorių Benjaminą Gorbulskį. Kompozitorius Lietuvai paliko neįkanojamą muzikinį lobyną apie 890 įvairių kūrinių: šlageriais tapusių estradinių dainų, kurių šiandien suskaičiuojama per 600, 18 instrumentinių koncertų, parašytą operą, šešias operetEs, baletą vaikams, muziką cirko vaidinimams, radijui, teatrui ir kinui. Kažkada Kompozitorių sąjungai, Benjaminas Grobulskis pateikė štai tokią lakonišką savo biografiją, kuri vaizdžiai atspindi šio nepaprasto žmogaus prigimtį. "Gimiau 1925 m. rugsėjo 14 d. savo tėvų iniciatyva Laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. 1941 m. baigiau Kauno XII vidurinę mokyklą ir, karui prasidėjus, buvau evakuotas į Tarybų Sąjungos gilumą. Trumpą laiką dirbau labai nevykusiai kai kuriose gamyklose, kol stojau savanoriu į kariuomenę. Kariuomenėje išmokau groti triūba ir gerti degtinę, už ką buvau "apdovanotas" baudžiamuoju batalionu trims mėnesiams. Baudžiamajame batalione organizavau Dainų ir šokių ansamblį, kurio artistai buvo alkoholikai, recidyvistai, dezertyrai ir šiaip aktyvūs saviveiklininkai. Už gerą darbą organizuojant minėtą ansamblį mane išlaisvino anksčiau, atstatė man buvusį laipsnį (viršila) ir paskyrė pulko kapelmeisteriu. Mano tarnyba kariuomenėje pasibaigė 1949 m. Vakarų fronto dainų ir šokių ansamblyje. Po to grįžau į Vilnių, kur visus metus praleidau grodamas ir gerdamas restoranuose, kol nutariau mokytis muzikos! Muzikos mokyklą baigiau su pagiriojimu ir pagyrimu. Į Konservatorijos I kursą nebuvau priimtas dėl savo supuvusios moralės, ir teko stoti kitais metais į II kursą. Deja, iš II kurso dėl savo blogo elgesio buvau išvarytas ir tapau "nevertas tarybinio studento vardo". Teko palaukti dar metus ir stoti į III kursą. Nuo to laiko tapau pavyzdingu studentu ir užbaigiau mokslus Konservatorijoje. Po to gana ilgai blaškiausi ir eksperimentavau šeimos klausimais, kol 1963 m. gimė duktė ir buvau priverstas savo noru sukurti šeimą, kuriai esu ištikimas iki šiol. Iš savo tėvų paveldėjau daug buržuazinių liekanų, su kuriomis beprasmiškai kovoju iki šiol. Bet, nežiūrint į tai, esu sveikos moralės ir vertas pasitikėjimo ne tik Žvėryno rajone, bet ir išvykstant į užsienį. 1971. II 15 B. Gorbulskis."