Tai ne šiaip gyvenamasis namas Antakalnyje, o dar 19-ame amžiuje pastatytas kultūros paveldo objektas, kuriame buvo įsikūrusi Senoji Vilniaus gaisrinė. Prieš gerą dešimtmetį, kai ugniagesiai iš šio pastato išsikraustė, objektas imtas renovuoti, įrengiant jame komercines patalpas ir butus, kurių vienas suprojektuotas pačiame gaisrinės bokšte! Kad šis nestandartinis plotas taptų namais, prireikė net ketverių metų – tiek laiko pareikalavo archyvo tyrimai ir sprendimų paieškos, stengiantis išsaugoti buvusią dvasią ir istoriją.

Butas įsikūręs per tris aukštus, kurių vieno plotas – vos apie keturiolika kvadratinių metrų, tad kiekvienas sprendimas čia turi prasmę: veidrodinės lubos vizualiai didina erdvę, kiekviena niša taupo buto plotą, o minimalus daiktų kiekis skatina atsirinkti tik tai, kas svarbiausia. Siauras ir aukštas bokštas padiktavo ir funkcinius sprendimus: visi aukštai turi po vandens mazgą, o komunikacijos į juos atvestos šimtais metrų virštinkinių varinių vamzdelių. Greta vario harmoningai dera ir juodi metaliniai laiptai, kurių ašis primena senovinį ugniagesių nusileidimą iš gaisrų apžvalgos taško.

Pagrindinis šio projekto iššūkis – mažoje erdvėje suderinti praktiškumą ir jaukumą, nepametant išskirtinio objekto stiliaus braižo, nes tai, kas gana ankšta, turi būti ir patogu, ir džiuginti dizaino ieškotojo akį. Tačiau gaisrinės bokšto esmė atsiskleidžia pačiame viršuje – kadaise iš čia buvo stebima, kur kyla dūmai, o dabar leidžiama mėgautis visa Vilniaus miesto panorama, kuri tampa gyvu, besikeičiančiu paveikslu.