Lietuviškos vasaros vis dažniau primena atogrąžas, ir kol mes skundžiamės 30 laipsnių karščiu, gamta turi savų būdų, kaip ištverti šią kaitrą. Šįkart „Gamtininko užrašuose“ aiškinsimės, kodėl šiluma gyvūnams kaulų gal ir nelaužo, bet tikrai verčia ieškoti kūrybiškų išsigelbėjimo būdų. Ar žinojote, kad bitės moka dirbti kaip gyvi ventiliatoriai ir sparneliais vėsina avilį, o gandriukai naudoja savo išmatas kaip „atvėsinančias kojines“?
Ekspedicijos metu ne tik stebėsime, kaip miško ir parko gyventojai – nuo smulkių paukštelių iki galingų briedžių – ieško atgaivos prie vandens telkinių, bet ir patys išbandysime žvėrių metodus. Taip, pamatysite mane besivoliojantį tikroje pelkėje, kad suprasčiau, kodėl šernams toks purvo SPA yra pats geriausias vasaros išsigelbėjimas! Taip pat sužinosime, kodėl paukščiai nesišlapina ir kaip gyvūnų ausys bei uodegos veikia kaip natūralūs termoreguliatoriai.
Tačiau už šių žavių prisitaikymo mechanizmų slypi ir rimtesnė problema. Ekstremalūs karščiai ir ilgalaikė klimato kaita keičia gyvūnų aplinką: vienos rūšys traukiasi į šiaurę, kitos, pietinės, atkeliauja pas mus, atnešdamos naujų iššūkių ir net ligų. Kodėl šylantis klimatas gali tapti kur kas didesne bėda mums nei patiems gyvūnams, ir kaip galime padėti sparnuočiams bei vabzdžiams ištverti karštas dienas?

Ved. Marius Čepulis.