Jau antrą savaitę iš eilės šioje laidoje skamba Viktoro Orbano vardas. Ir, regis, ne atsitiktinai – Vengrijos premjeras, įsibėgėjant rinkimų kampanijai, sąmoningai siekia viešumo, tapusio kovos dėl politinio išlikimo įrankiu. Tai supranta ir Europos Sąjungos lyderiai, šią savaitę nesugebėję įkalbėti Orbano neblokuoti Bendrijos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai. Briuselyje, panašu, vyrauja pragmatiškas skaičiavimas: kai kurie tikisi, kad kito mėnesio parlamento rinkimus Orbanas pralaimės. Vengiamas atviras teisinis konfliktas, kuris tik dar labiau sustiprintų jo matomumą. Nors argumentų imtis veiksmų – apstu. Dar gruodį pats Orbanas davė savo politinį pritarimą Ukrainos paskolai, o dabar, kai atėjo metas tai įgyvendinti, ją blokuoja. Mainais Orbanas reikalauja Kyjivo skubiai atnaujinti per Ukrainą į Vengriją tiekiamą rusiškos naftos srautą – pigesnės energijos šaltinį, nuo kurio Budapeštas išlieka priklausomas. Bet aklavietė nenaudinga ir pačiam Orbanui. Prieš rinkimus energijos kainos Vengrijoje kyla jau ne tik dėl nebeveikiančio naftotiekio, bet ir dėl platesnės nestabilumo bangos Persijos įlankoje.