Po daugiau nei dviejų savaičių oro karo prieš Iraną, net ir kartu su Izraeliu atakavusi 15 tūkstančių taikinių, Amerika susiduria su dilema. Prezidentas ir administracija skelbia, kad Irano kariuomenė ir vadovybė nušluota, bet jo pajėgos ir toliau blokuoja Hormūzo sąsiaurį, o režimas, pasirinkęs naują vedlį, žada nesitraukti. Dabar, pasak analitikų, Donaldui Trumpui driekiasi du, abu rizikingi, keliai – kampaniją plėsti, galbūt net sausumoje, arba siekti derybų, nors, pasak paties Trumpo, Irano siūlomos sąlygos netenkina. Kas tenkintų Ameriką, prezidentas neatskleidžia.

Karas prieš Iraną toliau kaitina pasaulio ekonomiką. Jungtinės Valstijos, prieš kelias dienas žadėjusios nešvelninti sankcijų Rusijai, galiausiai jas laikinai sušvelnino, siekdamos nuraminti rinkas. Bet nei toks žingsnis, nei rekordinis naftos rezervų paleidimas į rinką naftos kainos nemažina, ji – vis dar nuo invazijos į Ukrainą nematytose aukštumose. Analitikai sako, kad kol Iranas blokuos svarbų Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja penktadalis pasaulio naftos ir dujų, kainos nemažės, o Teheranas blokados nutraukti neketina – toliau sprogdina tanklaivius ir tai daro nebe tik aplink Hormūzą, bet ir visoje Persijos įlankoje.

Vengrijos diplomatiniai išpuoliai prieš Kyjivą jau senokai nieko nebestebina, tačiau Viktoras Orbanas vis dėlto rado būdą pramušti dugną. Praeitą savaitę tarnybos lyg niekur nieko sulaikė septynis Ukrainos banko darbuotojus, jų teisėtai vežtą pinigų krovinį konfiskavo, o už jo atidavimą kaip išpirkos reikalauja atnaujinti naftos tranzitą vamzdynu „Družba“ – tuo pačiu, kuriuo srautas sustojo dėl Rusijos oro atakų prieš Ukrainą. Tokios provokacijos greitu laiku gali nesibaigti, kadangi Orbanui svyla padai dėl būsimų parlamento rinkimų. Šalyje, kur visa informacinė erdvė užvaldyta premjero ir jam palankių oligarchų, kur visi stabdžiai ir atsvaros pakreiptos dabartinių valdančiųjų naudai – net ir tokiomis sąlygomis visose apklausose stabiliai pirmauja opozicinė partija „Tisa“.

Trečiadienį Lietuva šventė 36-ąsias atkurtos Nepriklausomybės metines. Plačiai žinomas faktas, kad pirmoji nepriklausoma valstybė, pripažinusi mūsų nepriklausomybę, buvo Islandija, tačiau beveik metais anksčiau tą padarė laisvės kvapą užuodusi tada dar okupuota sovietinė Moldova. Šiandien ši šalis beldžiasi į Europos Sąjungos duris ir per paskutinius dvejus metus referendume ir dviejuose rinkimuose ištarė „taip“ eurointegracijai, nepaisant anksčiau nematyto masto Rusijos kišimosi. „Lietuva geriau nei kas kitas supranta, ką reiškia kova su Rusijos kišimusi,“ – sakė europietiškos Moldovos veidas, prezidentė Maia Sandu, kurią britų dienraštis „Telegraf“ pernai išrinko metų pasaulio lydere. Prezidentės interviu – laidoje.

Premjerės Ingos Ruginienės vizitai užsienyje su šeimos nariais valstybės lėšomis sulaukė ir partiečių klausimų. Jau kelias savaites įminti, ką ir kada gali pagrindiniai valstybės lyderiai, bando tiek politikai, tiek atsakymų laukianti visuomenė. Protokolo ekspertai sako, kas galima valstybės vadovui, ne visada galima premjerui, o ir kiekvienas atvejis skirtingas. Nors protokolas tam ir buvo sukurtas, kad nustatytų aiškias taisykles, visų gyvenimo atvejų nesurašysi, todėl ir ginčų, kas teisus, iškils visada.

Vos šią savaitę grįžęs į pavasario sesiją Seimas pradėjo nuo LRT įstatymo pataisų. Darbo grupės parengtam įstatymo projektui Seime buvo pritarta po pateikimo. Projekte numatyta naujienų – nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, valdybos įkūrimas. LRT taryba didinama iki 15-os narių vietoje dabar esančių 12-os. Nustatomi tam tikri reikalavimai LRT tarybos nariams, kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimo ribojimas. LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, ne tik dėl viešojo intereso pažeidimo, kaip yra dabar, bet ir, jei netinkamai vykdytų funkcijas, šiurkščiai pažeistų pareigas ar neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

Prieš dvejus metus Lietuvoje gyveno beveik 39,5 tūkstančių ukrainiečių karo pabėgėlių, šiemet skaičius artėja prie 53,5 tūkstančių. Per penkerius metus du su puse karto – tiek išaugo leidimų Lietuvoje laikinai gyventi užsieniečiams. Jei tendencija išliks, prezidentūra mano, kils valstybinė problema. Prezidentas siūlo įvesti laikinuosius darbo leidimus užsieniečiams. Tai reikštų, kad padirbėję, jie privalėtų išvykti iš šalies ir negalėtų gauti nuolatinio gyventojo statuso. Tuo metu vidaus reikalų ministras ramina, jog dirbančiųjų užsieniečių kvota padėtį suvaldo. Sociologai taip pat sako, kad šalyje imigrantų skaičius nėra didelis, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.

Ved. Nemira Pumprickaitė.