Europos Komisija šią savaitę pranešė, kad Lietuva gynybai stiprinti iš „SAFE“ programos sulauks daugiau negu 6 milijardų eurų paskolos. Europos komisijai Lietuva turės teikti informaciją, kaip lėšos naudojamos, informuoti apie įgyvendinamų projektų eigą. Paskola per ketverius metus bus įtraukta į gynybos biudžetą ir naudojama įvairiai ginkluotei, infrastruktūrai. Šių metų, tikėtina, antrame ketvirtyje, pasak finansų viceministro, atkeliaus pirmoji finansinė injekcija t.y. apie 15 proc. paskolos.

Po pusantro mėnesio ramybės kontrabandiniai balionai, panašu, grįžo, nors tarnybų teigimu, niekur ir nebuvo dingę. Šią savaitę dėl jų vėl uždarytas Vilniaus oro uostas, vienas cigarečių susirinkti atvykusių vyrų sprukdamas sužalojo pareigūną. Nors gruodžio viduryje jau skelbta, kad Lukašenka pažadėjo sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius ir tai esą premjerės diplomatijos nuopelnas. Prezidentas sako, Jungtinės Valstijos vėl įspėjo Baltarusiją.

Seni, pavojingi ir jokios atsakomybės už galimus incidentus neprisiimantys šešėliniai tanklaiviai jau trejus metus pildo Rusijos karo biudžetą, plukdydami rusišką naftą po visą pasaulį. Ypač, kai, nepaisant Vakarų sankcijų, pirkėjų toliau netrūksta. Daugiausia Indijoje ir Kinijoje. Nepavykstant šešėlinio laivyno pažaboti, Ukraina jį pradėjo atakuoti dronais. Nors dėl to transportavimo kaina gerokai išaugo, atakos sulaukė griežtos kritikos. Tačiau ir Vakarų šalys pagaliau, atrodo, rado naują kovos būdą. Pirmiausia, šimtus šešėlinių tanklaivių sankcionavo, o dabar pradėjo juos vieną po kito sulaikyti.

Pigi Rusijos energija, didžiulė Kinijos rinka ir JAV saugumo skėtis. Kliše tapusios Europos priklausomybės, dėl kurių pačios Bendrijos lyderiai garsiai ėmė nerimauti po Rusijos invazijos į Ukrainą. Nuo tada priklausomybės pasikeitė, bet nedingo. Amerikietiškos dujos ir technologijos vis svarbesnės, ką jau kalbėti apie saugumą. Bet vien pirmas šių metų mėnuo, kai dėl Grenlandijos vos nekilo muitų karas ar dar didesnis konfliktas, kai Amerikos prezidentas abejoja ar NATO jo šaliai padėtų, svarbiausią priklausomybę verčia peržiūrėti.

Minesotoje prasidėję protestai prieš imigracijos agentus peraugo į kitas valstijas. Spaudimas Donaldo Trumpo administracijos pasiųstiems sukarintiems federaliniams pareigūnams – ir pilietinis, ir politinis. Dabar jau ir respublikonus remiančios ginklų organizacijos ragina nuodugniai ištirti praėjusios savaitės incidentą, kai pareigūnai nušovė ginkluotą vyrą, nors kol kas nėra jokių įrodymų, kad jis būtų ginklą ištraukęs, juo mojavęs ar šaudęs. Demokratų valdoma Minesotos valstija netiki, kad Trumpo administracija apskritai gali objektyviai vertinti bet kokį pilietinį susipriešinimą.

Šią savaitę IR italai pasipiktino į šalį atvykstančiais pasienio ir imigracijos agentais. Jie į olimpines žaidynes atlydės amerikiečių delegaciją. Italija baigia ruoštis olimpinėms žaidynėms – jau penktadienį, vasario 6-ąją, beveik trys tūkstančiai atletų pradės daugiau nei dvi savaites truksiančią sporto šventę. Ji šiais metais vyks Milane ir Italijos Alpėse. Lietuvai atstovaus rekordiškai daug sportininkų. Atidarymo ceremonijos rengėjai žada, kad renginys bus itališkos dvasios, nors pasirengimas neapsiėjo be įtarimų korupcija ir vėluojančių statybų.

Kultūros ministerija parengė patikslintą valstybės kultūros ir meno premijų skyrimo tvarką. Kai tvarkai pritars Vyriausybė, laureatas turės raštu informuoti komisiją, jei apsispręs jos atsisakyti. Visais kitais atvejais, nedalyvaujant ceremonijoje arba jos metu paskelbiant, kad premijos nepriims, nebus laikoma atsisakymu. Pagal naująją tvarką nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo renginį organizuos Kultūros ministerija, o Vyriausybės kultūros ir meno premijų – Kultūros ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija. Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas LRT „Savaitei“ pakomentavo siūlomą naująją tvarką.

Ved. Nemira Pumprickaitė.