Pastarosiomis dienomis transatlantiniai santykiai išbandyti taip, kaip nebuvo bandyti dešimtmečius. Donaldo Trumpo grasinimai muitais, ultimatumai dėl Grenlandijos ir viešas abejojimas NATO vaidmeniu sukėlė rimtą krizę tarp Jungtinių Valstijų ir Europos. Dar savaitės pradžioje dalis europiečių baiminosi to, kas dar ką tik atrodė protu nesuvokiama – ilgametis sąjungininkas gali paimti Europos valstybės teritoriją jėga. Nors po įtemptų derybų pasiektas laikinas susitarimas, didžiulė žala santykiams – lieka. Europos lyderiai sako, kad atsilaikyti prieš didžiausią sąjungininką padėjo vienybė, ir vėl kalba apie būtinybę didinti savarankiškumą.

Vakarams visai nereikalinga krizė, sukurta dėl Grenlandijos, prislopino Ukrainos karo temą. Europa su Amerika aiškinosi dėl Grenlandijos, užuot sprendusios realią grėsmę dėl nesibaigiančio Rusijos karo. O rusai, tuo pasinaudodami, toliau bombardavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą, aštrino humanitarinę krizę: dėl nepakeliamu sąlygų iš 3 milijonų Kyjivo gyventojų 600 tūkstančių sausį išvyko iš miesto, sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. „Blue/yellow“ vadovas Jonas Omanas šįvakar studijoje.

„Kartu mes galime užbaigti dešimtmečius trukusius kentėjimus, sustabdyti neapykantą ir sukurti amžiną taiką", – taip savo sugalvotos Taikos valdybos įkūrimo ceremonijoje teigė Donaldas Trumpas. Tos pačios valdybos, kuri turėjo rūpintis Gazos Ruožo atstatymu. Tačiau Trumpas užsimojo plačiau – gelbės visą pasaulį. Vis dėlto stebėtojai į Taikos valdybą žiūri skeptiškai. Didžioji dalis tikina, tai – dar vienas įrodymas, kad Trumpas siekia sugriauti po Antrojo pasaulinio karo suformuotą tarptautinę architektūrą ir pakeisti ją naujomis institucijomis, kuriose dominuotų jis pats bei jam lojalūs žmonės.

Remigijaus Žemaitaičio kelionę per Lietuvą lydi protestai. Du susitikimai baigėsi susistumdymais – viename iš jų pats politikas iš salės išstūmė du protestuotojus. Koalicijos partneris socialdemokratų lyderis sako, kad Žemaitaičiui išmušė saugikliai. Premjerė – neteisina nei smurto, nei provokacijų ir žada aptarti Žemaitaičio elgesį koalicijoje. Ekspertai įžvelgia, kad visuomenės įsiaudrinimas auga ir pripažįsta, socialdemokratams teko dilema – išmetus Žemaitaitį iš koalicijos, jis turės dar daugiau erdvės didinti populiarumą tarp nusivylusių ir besijaučiančių neišgirstais.

Šią savaitę kultūros bendruomenę pasiekė žinia, kad galimybė Lietuvai dalyvauti kitų metų Venecijos architektūros bienalėje pakibo ant plauko. Kultūros ministerijos biudžete nebuvo numatytų reikiamų 300 tūkstančių eurų, nors dėl jų su valdžios institucijomis derėtasi dvejus metus. Per kelias dienas Lėšų surado, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė tikino, jų skirs iš kitų metų biudžeto. Tačiau tai nėra vienetinis atvejis, panaši istorija buvo ir su Japonijoje suplanuota Čiurlionio paroda. Kultūros bendruomenė sako, pinigų reikia ieškoti ne tik tarptautinėms parodoms, bet ir būtiniausiems ūkio reikalams, pavyzdžiui, kultūros įstaigų langams pakeisti ar drėkstančioms sienoms apšiltinti. Kultūros bendruomenės atstovai neslepia apmaudo, sako, apkarpytas biudžetas – kerštas už tūkstantinius protestus.

Dar pernai Amerikos Vidurio vakaruose esantis Mineapolis laikytas vienu laimingiausių pasaulio miestų, tačiau vargu ar šį titulą pavyks išlaikyti. Nors nuo Jungtinių Valstijų pietinės sienos jis nutolęs per tūkstančius kilometrų, demokratų valdomas miestas tapęs pagrindiniu Donaldo Trumpo administracijos vykdomos kampanijos prieš leidimo gyventi neturinčius migrantus epicentru. Ši kampanija vis dažniau paliečia niekuo dėtus amerikiečius, nebedrįstančius išeiti į gatvę be asmens dokumento, nes jei atsidurtų netinkamu laiku netinkamoje vietoje, bijo būti parklupdyti Imigracijos ir muitų tarnybos agentų. Vakar įvykęs susirėmimas nusinešė Jungtinių Valstijų piliečio gyvybę – tai jau antras mirtinas incidentas per beveik tris savaites. Bendruomenėms, nustelbtoms pareigūnų gausos, belieka tyliai burtis į gatvės patrulius, bandyti perspėti kaimynus švilpukais ir garsiai protestuoti.

Praėjus keturiolikai metų po Fukušimos katastrofos, nuo branduolinės energetikos atsitraukusi Japonija gaivina branduolines ambicijas. Šią savaitę tai simboliškai pažymėjo didžiausios pasaulyje branduolinės elektrinės paleidimas. Ekonominio nestabilumo ir konkurencijos eroje, šalies premjerė teigia, kad be branduolinių elektrinių šalis nepajėgs užtikrinti nei energetinio saugumo, nei suvaldyti kainų, tačiau gedimai, skandalai dėl suklastotų saugumo duomenų ir gyventojų protestai primena dar neužgijusias Fukušimos žaizdas. Naujoji šalies premjerė žada ir daugiau šalies politikos pokyčių. Siekia rekordiškai didinti gynybos biudžetą, keisti pokarinį pacifistinį kursą ir, rizikuodama savo postu, skelbia pirmalaikius rinkimus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.