Kaip suvaidinti penkiametę, kai tau 84? Šiaulių dramos teatro aktorė Nijolė Mirončikaitė už šį vaidmenį pelnė „Auksinį scenos kryžių“. „Čia nereikėjo išvaizdos – reikėjo penkių metų vaiko psichologijos“, – aiškina ji. Per šešiasdešimt vienus metus scenoje – 130 vaidmenų ir 13 pačios režisuotų spektaklių. Tėviškėje Ariogaloje – mėlynas kambarys, kuriame nėra kada atsisėsti, o galvoje – dar neįgyvendinta svajonė: Motušė Kuraž. „Neturėti aktoriui vaidmenų – pati didžiausia bausmė“, – sako Nijolė, kuri šios bausmės dar nepažino. Zinos Paškevičienės reportaže – apie moterį, kurią tebekankina kūrybos alkis, ir sceną, kuri to alkio nepasotina.

Kas yra tylus žudikas, kurio nesijausite, bet jis gali sutrumpinti gyvenimą dešimtmečiu? Profesorius Albertas Skurvydas pasakoja apie lėtinį uždegimą – procesą, kuris „rusena kaip laužas po visą kūną“. Netikėti jo tyrimų rezultatai: Lietuvos moterų psichologinė sveikata ir laimė labiausiai priklauso ne nuo vaikščiojimo, ne nuo svorio, o nuo jėgos pratimų. Tačiau juos atlieka vos dvi iš šimto moterų. Kodėl lipti laiptais reikia kas antrą, o ne kiekvieną pakopą? Kiek judėti per dieną? Kaip išsitirti, ar uždegimas jau prasidėjo? Pokalbyje – apie mokslinius faktus ir paprastus sprendimus, kurie gali prailginti gyvenimą gal net penkiolika metų.

Ar įmanoma sukurti rojų savo rankomis ir jame pasenti? 75-erių dendrologas Laimutis Januškevičius Balninkuose per tris dešimtmečius užaugino penkių hektarų parką su septyniais šimtais rūšių augalų. Klevai, magnolijos, rododendrai – kiekvieno lotynišką pavadinimą jis beria kaip žirnius. „Ne laikas kurti parkus, kai išeini į pensiją. Reikia, kad ta aplinka jau būtų sukurta“, – sako buvęs Kauno botanikos sodo darbuotojas, keliolikos knygų autorius. Parkas atviras ištisą parą, o labiausiai šeimininkas laukia studentų. Paklaustas, ar dar penkiolika metų vaikščios su sekatoriumi, atsako: „Jei nevaikščiosiu – kas nors pavežios.“ Rūtos Ribačiauskienės pasakojimas apie žmogų, kuris tiki, kad pasaulį išgelbės grožis.

Ved. Algimanta Žukauskienė.