Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės išmintis ir jos ilgametė patirtis išties neįkainojama. Susitikę vaistinių augalų žinovės laukuose Gyvolių kaime godžiai gėrėme kvapus, vaizdus, gaudėme Jadvygos dosniai dalijamus patarimus, kaip sveikatinti savo kūną natūraliomis gamtinėmis priemonėmis. Tokia pat įkvepianti meilė augalams jautėsi ir jos anūko Vakario akyse – jis padeda tvarkyti ir dokumentuoti močiutės kolekciją. Baigusi farmacijos mokslus ir dirbusi vaistininke J. Balvočiūtė labiausia myli žolynus ir, kaip juokauja anūkas, dėl kiekvienos netyčia nupjautos žolelės pergyvena: „Močiutei piktžolių nebūna, jai visi augalai brangūs“.

Susitikę ekspromtu surinkome specialiai Ernestai pritaikytą žolynų mišinį: Jadvyga atidžiai išsiklausinėjusi, apmąsčiusi ir pasvėrusi, sudėjo arbatą iš dedešvos, jonažolės, juodųjų serbentų lapų, liepos žievės. Beje ar plikote vaistažoles verdančiu vandeniu? J. Balvočiūtė patikino, kad tai nėra klaida – jei tai ne specialios žolelės, kurioms reikėtų daryti išimtį, daugelį arbatų drąsiai galime užsipilti ir verdančiu.