Didžiasalio kaime ragavome savo rankomis susisuktos mocarelos, apie kurią net atvykę italai sakė: bellissimo! Labai taiklus itališkas žodis ypatingo skonio Augų ūkio sūriams apibūdinti. O ką reiškia kitas gražus žodis „sūtrauka“? Jei nežinojote, lietuvišku žodžiu vadinama fermentinio sūrio varškė, iš kurios gaminamas sūris. Kaip užsiauginti savo daržoves, mėsą ir sūrius ir beveik nieko nepirkti, svajoja turbūt kiekvienas, pagalvojantis apie gyvenimą kaime. Paslaptis labai paprasta: reikia daug ir nuoširdžiai dirbti, tuomet viską turėsi savo. Tuo įsitikinome susitikę su netoli Druskininkų prieš daugiau nei 20 metų Augų ūkį įkūrusia Gražina ir jos vyru Arvydu. Šeima čia gamina sūrius – išskirtinius ir kiek neįprastus, bet nepaprastai gardžius: ir brandintus, ir specialia technika gaminamus mocarelos sūrius, ir pagardintus netikėtais prieskoniais. Mocarelos sūrį laidos vedėja Justė kaip tik kartu su Gražina ir pasigamino: tiesa, ruošiamas jis ilgai ir kruopščiai, dienos filmavimo laiko jo gamybai vos užteko. O ūkyje gyvena ne tik karvės – čia ir dukros Anetos prižiūrimi žirgai, ir alpakos, triušiai, ožkos. Šeima darniai pasidalina užduotis ir mėgaujasi veikla vienas šalia kito, o visus ūkio darbus ir sūrio gaminimą spėja pasidaryti patys, samdomų darbuotojų jie neturi. Nebent pakvies į komandą Justę, kuri čia pat pamelžė pirmąją savo gyvenime karvutę. Gražina sako, kad sūris prasideda nuo pieno, o Arvydas patikslina, kad dar anksčiau – nuo pievos, kurioje karvės ganosi. Beje karvių šeima turi ir daugiau, nei pamatysi besiganant jų pievose – namuose yra visas muziejus suvenyrinių karvių figūrėlių, sukeliavusių ir viso pasaulio.

Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės išmintis ir jos ilgametė patirtis išties neįkainojama. Susitikę vaistinių augalų žinovės laukuose Gyvolių kaime godžiai gėrėme kvapus, vaizdus, gaudėme Jadvygos dosniai dalijamus patarimus, kaip sveikatinti savo kūną natūraliomis gamtinėmis priemonėmis. Tokia pat įkvepianti meilė augalams jautėsi ir jos anūko Vakario akyse – jis padeda tvarkyti ir dokumentuoti močiutės kolekciją. Baigusi farmacijos mokslus ir dirbusi vaistininke J. Balvočiūtė labiausia myli žolynus ir, kaip juokauja anūkas, dėl kiekvienos netyčia nupjautos žolelės pergyvena: „Močiutei piktžolių nebūna, jai visi augalai brangūs“. Susitikę ekspromtu surinkome specialiai Ernestai pritaikytą žolynų mišinį: Jadvyga atidžiai išsiklausinėjusi, apmąsčiusi ir pasvėrusi, sudėjo arbatą iš dedešvos, jonažolės, juodųjų serbentų lapų, liepos žievės. Beje ar plikote vaistažoles verdančiu vandeniu? J. Balvočiūtė patikino, kad tai nėra klaida – jei tai ne specialios žolelės, kurioms reikėtų daryti išimtį, daugelį arbatų drąsiai galime užsipilti ir verdančiu.

Ved. Justė Zinkevičiūtė.