Reaguojant į oro balionų skrydžius iš Baltarusijos, kurie įvardijami kaip hibridinė ataka, ir Lietuvai uždarius sieną su Baltarusija, dalis vežėjų situaciją vadina kritine ir prognozuoja, kad Lietuva praras tranzito šalies statusą, o nuostolių patirs ne tik vežėjai, bet ir teikiantys sandėliavimo paslaugas, ir tai turės įtakos ekonomikai. Tačiau ekonomistai ramina, nors pripažįsta, kad uždarytos Lietuvos sienos atveria galimybes Lenkijai ir Latvijai. Valdžia tariasi su Minsku, kad leistų grįžti bent jau įstrigusiems vilkikams, bet sienų atverti neketina – kaip tik, sako, per savaitę, nepaisant kontrabandininkams palankių vėjų, balionų sumažėjo.

Balionai su dronais, kiekvieną savaitę aptinkami Lietuvos oro erdvėje – toli gražu ne vienintelis šios Vyriausybės rūpestis, įrodantis, kad teisūs visi, kurie kalba apie Ingos Ruginienės ir jos ministrų kompetencijas. Antras mėnuo po priesaikos, du ministrai atsistatydinę, vienas – vos savaitę išbuvęs, viena ministrė patraukta dar nepradėjusi dirbti, bet jau ir vėl paskelbta kandidate į tas pačias pareigas. Premjerė neprieštarauja, kai laikinoji ministrė skiria viceministrus į ministeriją be ministro, vienas iš tų viceministrų padirba vos keturias dienas. Kas vyksta su 20-osios Vyriausybės formavimu? Tai buvo klausimas 14-osios Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui.

Rusijos gynybos ministerija gavo Vladimiro Putino nurodymą užtikrinti saugų užsienio žurnalistų patekimą į Pokrovską, Myrnohradą ir Kupjanską. Toks „geros valios“ ženklas – ne kas kita, kaip bandymas Vakaruose sustiprinti naratyvą, kad Rusijos kariuomenei pavyksta užimti teritorijas Donecko srityse, atspindint pagrindinį Kremliaus reikalavimą derybose – visišką Donbaso kontrolę. Dalinis Pokrovsko užėmimas vadinamas didžiausiu Rusijos kariuomenės grobiu nuo pat Bachmuto okupacijos. Taigi, Rusijai prieš karą 60 tūkst. gyventojų turėjusiam Pokrovskui užimti prireikė 2,5 metų. Per daugiau nei 2 metus pagrindine kryptimi pasistūmėta tokiu pat atstumu, kiek nuo Vilniaus iki Kauno. Sunkiau vertinti konfidencialią informaciją, kiek išteklių abi pusės per tuos metus neteko. Karą stebintys analitikai Vakaruose pabrėžia, kad Pokrovsko praradimas nebus toks reikšmingas, jei bus laiku pasitraukta, įsitvirtinta tolesnei gynybai, nerizikuojant kovomis mieste.

Netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą prie NATO prisijungusi Švedija įrodinėja savo vertę Aljansui. Jau kitąmet šalies išlaidos gynybai turėtų pasiekti 2,8 proc. BVP – penktadaliu daugiau nei šiemet, ir daugiausia nuo Šaltojo karo laikų. Švedija ne tik sparčiai ginkluojasi pati, bet ir tapo viena ryškiausių Ukrainos rėmėjų. Stokholmas skelbia artėjantis prie didžiausio šalies istorijoje susitarimo – Ukrainai parduoti 150 naikintuvų „Griipen“. Jie prisidėtų prie jau Ukrainos mūšio lauke naudojamų švediškų haubicų, kovos mašinų, katerių ir kitos ginkluotės, kurią Kyjivui perdavė Stokholmas. „Matydami, kaip Ukrainoje naudojami mūsų ginklai, labai daug išmokome ir gavome įkvėpimo“, – interviu LRT sako šalies gynybos ministras. Pasak jo, Rusijai vis dažniau išbandant NATO, Šiaurės ir Baltijos šalys turi greičiau ir lanksčiau prisitaikyti prie naujų išbandymų. Kaip tą žada daryti Švedija – Stokholme LRT pasakoja Palas Jonsonas.

Prieš metus nematytą grįžimą į Baltuosius rūmus sukūręs Donaldas Trumpas šią savaitę susidūrė su tuo, ką patiria beveik kiekvienas prezidentas. Populiarumui smunkant, priešininkų demokratų partija palaipsniui atsitiesia ir žada kitąmet per vidurio kadencijos rinkimus perimti Atstovų rūmų kontrolę. Šią savaitę vykę rinkimai demokratams palankiose valstijose parodė, kad Trumpui kadaise padėję laimėti ekonominiai skauduliai dabar atsisuka prieš jį patį: dėl rekordiškai ilgo Vyriausybės institucijų užsidarymo ir muitų, kurių likimą sprendžia Aukščiausiasis Teismas. Tik pergalės demokratams užmina mįslę: ar likti politiniame centre, ar suktis tolyn į kairę ir į dešiniųjų populizmą atsakyti kairuolišku.

Dick`as Cheney`is vadintas galingiausiu viceprezidentu Amerikos istorijoje, tačiau Donaldas Trumpas apsimetė nė nepastebėjęs jo mirties šį pirmadienį. Ir prezidentas nebuvo vienintelis – Amerikos politinis elitas sunkiai rinko žodžius įtakingajam politikui atminti. Džordžo Bušo jaunesniojo administracijos viceprezidentas laikomas svarbiausiu karo su teroru architektu. Net ir paskutiniais gyvenimo metais jis gynė teroristų kankinimą Gvantaname ir invaziją į Iraką, nors šiandien mažai kas Amerikoje to nelaiko klaida. Cheney`is tikėjo, kad demokratiją galima ginti ir laužant taisykles, bet tai sumenkino Amerikos moralinį autoritetą pasaulyje ir namuose patiesė kelią į valdžią dar didesniam taisyklių laužytojui Trumpui.

Apie vasarą Seimo priimtą ir jau spėtą primiršti mokesčių reformą vienas po kito primena verslai. Pradeda informuoti apie būsimus kainų didėjimus. Bet mokesčių teisininkai sako, kol kas tai – tyla prieš audrą, palyginti su tuo, kas prasidės kitų metų pradžioje, kai pabrangs šildymas, degalai. Tada jau nebereikės ir įmonių žinučių – viskas matysis sąskaitose už prekes ir paslaugas, daliai žmonių mažės suma algalapyje. Išvengti šiemet priimtų mokesčių pakeitimų, ekspertų teigimu, nepavyks niekam, nes jie vienaip ar kitaip paveiks visas visuomenės grupes. Kai kam finansinė padėtis pagerės, o dalies pokyčių, pavyzdžiui, dėl turto ar gyventojų pajamų apmokestinimo, išties reikėjo. Vis dėlto, 2027-aisiais kils didysis nepasitenkinimas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.