Apie vadinamąsias invazines rūšis girdime kone kasdien. Ir iki tol saugoję Kuršių Nerijoje, pavyzdžiui, muilinę guboją, imame ją be gailesčio rauti arba keliame ranką prieš šimtmečius šalia dvarų sodintas akacijas. Kormoranus vieni norėtų naikinti, kiti linkę saugoti kaip vienus seniausių paukščių. Tai kada ir kodėl augalų ir gyvūnų rūšis vadiname invazinėmis? Ar tuomet, kai jas sukuria žmogus, ar kai jos atkeliauja atsitiktinai ir puikiai čia prigyja?

Prieš Vėlines dera papasakoti apie tuos, kurių gyvenimas buvo nuolatinis rūpestis sielų išganymu – misionierius. Šį kartą – pasakojimas apie tris dvasininkus iš Lietuvos, misionieriavusius Indijoje. Tai prieš 400 metų Goa provinciją pasiekęs Andrius Rudamina – pirmasis aprašytas lietuvis Indijoje, daugiau nei du dešimtmečius Verapolyje tarnavęs Mykolas Šostakas ir Vladislovas Mykolas Zaleskis, tapęs apaštaliniu delegatu Indijoje (dab. Nuncijus), kurio ganytojiška teritorija driekėsi nuo Afganistano iki Šri Lankos.

Ar galite įsivaizduoti, kad prieš šešis dešimtmečius, tokie automobiliai kaip „Volga“ ir „Pobeda“, suko ratus Vilniaus Rotušės aikštėje? Taip, ten buvo autoralio starto vieta. O ar prisimenate Valakampių žiedinių varžybų trasą? Automobilių sportas okupuotoje Lietuvoje kažkaip sugebėjo išlikti sportu, nors visą laiką dangstėsi karinių sovietinių organizacijų lozungais.

Ved. Saulius Pilinkus.