Kai socialdemokratai paskelbė apie tarybos posėdį šeštadienį, jų koalicijos partneris dar nebuvo surengęs išpuolio prieš Nacionalinio dailės muziejaus direktorių Arūną Gelūną. Pareiškęs, kad Gelūnas – „pradėtų perversmų valstybėje organizatorius, nuteistos partijos narys“, jis dar pridėjo, jog direktorius yra žydiškos kilmės. „Nemuno aušros“ vadas sukėlė ne tik didelį visuomenės pasipiktinimą, bet ir užsitraukė dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Nors būtent dėl to jis jau yra teisiamas, prokuroras siūlo skirti jam 50 tūkstančių eurų baudą, o teismo sprendimo laukiama mėnesio pabaigoje. Prezidentui pranešus, jog netvirtins jokio „Nemuno aušros“ kandidato į kultūros ministrus, socialdemokratų taryba, susirinkusi į posėdį, nusprendė atimti iš „Nemuno aušros“ Kultūros ministeriją, tačiau toliau tęsti koaliciją su šia partija, dėl kurios galbūt neteisėto finansavimo per rinkimus vyksta ikiteisminis tyrimas. Šia tema – pokalbis su Seimo socialdemokratų frakcijos seniūne, Seimo vicepirmininke Orinta Leipute.

Kitų metų biudžeto projektą Seimui ketinama pateikti spalio 17-ąją. Valdantieji šią savaitę dar tarėsi. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko vertinimu, nieko naujo – poreikiai dideli, pinigų viskam nėra. Biudžetas bus deficitinis, augs valstybės skola, daugiau lėšų reikės skirti palūkanoms mokėti. Finansų ministras didžiausiu iššūkiu įvardijo gynybos poreikių finansavimą. Tuo metu socialdemokratų partijos pirmininkas pareiškė, kad kitų metų biudžetas užtikrins ir gynybos, ir socialinius poreikius. Aiškėja, kiek didės pensijos, minimali alga, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, bei kokie mokesčiai dar gali keistis, be įsigaliosiančių vasarą priimtų mokesčių pakeitimų. Didės gynybos ir kelių finansavimas. Biudžete, panašu, neatsispindės nei „aušriečių“ idėjos dėl bendrovės „Ignitis“, nei „valstiečių“ siūlymas dėl tabako ir alkoholio akcizų. Nenumatytas ir naujas mokestis bankams.

Šią savaitę Lietuva paskelbė sumažinusi Sviatlanos Cichanouskajos apsaugos lygį – esą tai techninis sprendimas, kurį nulėmė pasikeitusi saugumo situacija. Vis dėlto Saugumo departamento vadovas, patys baltarusiai ir analitikai sako, kad grėsmės liko tokios pat, kokios buvo. Lietuvių sprendimu jau džiaugiasi Baltarusijos ir Rusijos režimų kontroliuojama spauda, o Cichanouskajos biuras neatmeta galimybės palikti Lietuvą. Tai, pasak jos atstovų, būtų ne tik didelis finansinis, bet ir reputacinis praradimas Vilniui.

Paliauboms Gazos Ruože tęsiantis, džiaugsmas abiejose pusėse slepia nerimą. Ugnis nutraukta, ruošiamasi priimti įkaitus, laukiama kalinių bei humanitarinės pagalbos vilkikų. Bet kelias į realų dvejus metus trukusio karo užbaigimą tik pradėtas – jis ilgas ir pilnas duobių. Regioną šią savaitę aplankius Jungtinių Valstijų prezidentui, apžvalgininkai akis kreipia būtent į jį. Donaldui Trumpui pavyko pasinaudoti susidariusia padėtimi bei turimais kontaktais Arabų šalyse ir spausti abi puses. Tačiau kai ateities vizijos smarkiai skiriasi, kyla klausimas, ar pavyks šį spaudimą prezidentui išlaikyti.

Daugiausia dėmesio Donaldas Trumpas šią savaitę skyrė taikai Gazos Ruože, bet nepamiršo ir tikslų savo gimtinėje. Prezidentas toliau aršiai kritikuoja demokratų valdomus miestus dėl esą nevaldomo nusikalstamumo ir įsakė dislokuoti karius Čikagoje, nors kol kas sprendimą blokuoja teismas. Demokratai D. Trumpą kaltina militarizuojant Ameriką ir ragina tam priešintis. Ketvirtadienį Baltųjų rūmų spaudžiama teisėsauga pareiškė kaltinimus Niujorko valstijos generalinei prokurorei – senai D. Trumpo priešei, praeityje vadinusiai jį neteisėtu prezidentu. Ir visa tai vyksta šalyje, kurioje dėl besitęsiančio dalinio vyriausybės užsidarymo vėluoja skrydžiai, o atlyginimų negauna šimtai tūkstančių darbuotojų.

Svarbiausias šios savaitės euro zonos įvykis gali nutikti kitą savaitę. Rytoj – paskutinė diena teikti kitų metų Prancūzijos biudžetą, kai paaiškės, ar premjerui Sébastienui Lecornu bus pavykę sudaryti taupymo planą. Šią savaitę šalį krėtė vyriausybės krizės tęsinys: pirmadienį Lecornu atsistatydino, tapęs trumpiausiai valdžiusiu premjeru, trečiadienį pareiškė, kad niekas nesikeičia, todėl posto nebesieks, o penktadienį sutiko vėl vadovauti vyriausybei. Emmanuelis Macronas šią krizę prisišaukė pernai, kai paleido parlamentą, tačiau jį perrinkus niekas nebeturi daugumos. Todėl premjerai krenta vienas po kito, milžiniška skola dar auga, o dėl sprendimų nesutariama. Macronui nelikę jokių gerų išeičių – tačiau augančio nusivylimo ir pasipiktinimo taikinys dabar vis dažniau tampa jis pats, o ne besivaidijančios partijos.

Nors šią savaitę iškovojo turbūt didžiausią diplomatinę pergalę karjeroje, Donaldas Trumpas negavo Nobelio premijos. Už indėlį į taiką ir demokratiją įvertinta Venesuelos opozicijos lyderė María Corina Machado. Galbūt D. Trumpą paguos tai, kad ji savo įvertinimą skyrė ne tik Venesuelos žmonėms, bet ir jam – dėkojo Amerikos prezidentui už paramą šalies opozicijai. Vis dėlto sunku tikėtis, kad tokią prestižinę premiją gautų tas, kuris vieną dieną užbaigia karus užsienyje, o kitą – nepripažįsta pralaimėjęs rinkimų ir siunčia sekėjus užimti Kongreso rūmus. Be to, Jungtinėms Valstijoms nėra ko nuliūsti – net keturi šių metų laureatai yra amerikiečiai. Vienas jų – palestinietiškų šaknų imigrantas iš Jordanijos. Dviem Nobeliais džiaugiasi ir Japonija, dar po vieną keliaus į Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Australiją ir Vengriją.