Rugsėjo 25-ąją davęs priesaiką, spalio 4-ąją kultūros ministras Ignotas Adomavičius atsistatydino. „Nemuno aušra“ tikina, kad Kultūros ministerija vis dar jos rankose, todėl ieškos naujo ministro, galbūt juo bus pasiūlytas partijos numatytas viceministras. Partijos vadovas neatmeta, kad sutiktų keistis ministerijomis, pavyzdžiui, gauti Vidaus reikalų, kur ministras dirba dar nuo Gintauto Palucko paskyrimo. Žadama, kad pokalbiai dėl ministerijų bus atnaujinti kitą savaitę. Visgi kultūrininkų streikas su Čiurlionio „Jūra“ šiandien įvyko, nes ministro nuvertimas – tik dalis tikslo, dar reikia, kad „Nemuno aušros“ iš viso neliktų ministerijoje. Situaciją aptarė aktorius, režisierius, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Masalskis.

Vienas svarbiausių uždavinių šią savaitę darbą pradėjusiai dvidešimtajai vyriausybei – pasiruošti ir užtikrinti, kad 2027-aisiais prasidėsiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai būtų sėkmė. Prioritetai, kurių viršuje – saugumas, jau patvirtinti, tačiau pati pirmininkavimo programa dar nepradėta rengti. Tiek iki šiol dirbę, tiek naujai paskirti ministrai sako, jog pasiruošimas vyksta, užsakomi anglų kalbos kursai, diplomatai semtis patirties siunčiami į Briuselį. Visgi ko nori pasiekti per pusmetį, kada į Lietuvos politikus bus nukrypusios visų akys, kol kas žino ne visos ministerijos.

Europos lyderiai sako, esame konfrontacijoje su Rusija. Politikams tai ištarti beveik ketverių karo metų Ukrainoje neužteko, prireikė dronų ir rusiškų naikintuvų įsiveržimo į jų pačių dangų. Kopenhagoje susirinkę Europos lyderiai tarėsi kaip gintis. Prioritetas – vadinamoji dronų siena. Tai sistema, kuri aptiktų ir neutralizuotų įskridusius dronus. Ekspertai sako, tokia siena reikalinga, bet jau pavėluota. Idėjos iniciatorė Europos Komisija tikisi bent dalį sistemos turėti jau po metų ir čia, sako, būtina Ukrainos pagalba, nes būtent ji šiuo metu Europoje geriausiai moka gintis nuo atakų iš oro. Iš Briuselio – LRT korespondentai Milda Vilikanskytė ir Evaldas Labanauskas.

Surinkęs artimiausius patarėjus Kremliuje, Putinas pareiškė –„NATO jau nebe tas Aljansas, kurį mes žinojome, ypač kai turime savo draugą Vašingtone. Pasiųskime dronus į Lenkiją per Ukrainą ir pažiūrėkime, kaip jie reaguos“. Tai – ne tikra citata, o ištrauka iš Miuncheno Bundesvero universiteto tarptautinės politikos profesoriaus Carlo Masalos knygos „Jei Rusija nugalės: scenarijus“. Joje analizuojama, kaip, Rusijai laimėjus karą, Putino agresija galėtų nukrypti toliau į Vakarus. Pokalbis su profesoriumi – laidoje.

Šios akimirkos laukė visi. Ir Europos, ir arabų šalių lyderiai, ir Donaldas Trumpas, bet labiausiai – beveik dvejus metus karo siaubą išgyvenantys palestiniečiai Gazoje ir „Hamas“ įkaitais paimtų įkaitų artimieji. Žinia, kad ir grupuotė, ir Izraelis pritaria parengtam taikos planui, daugeliui net skamba per gerai, kad būtų tiesa, todėl lūkesčius dėl formulės sėkmės reiškia santūrai. Džiūgauti neleidžia tai, kad abi pusės vengia nedviprasmiškai įsipareigoti kitoms formulės sąlygoms – „Hamas“ nepasako, kad nusiginkluos ir atsisakys pretenzijų į politinę Gazos kontrolę, o Benjaminas Netanyahu ir toliau vengia kalbų apie palestiniečių siekius kada nors įtvirtinti valstybingumą.

Prasidėjus karui Ukrainoje, visos Vidurio Rytų Europos šalys skubėjo padėti – išsiskyrė tik Viktoro Orbano Vengrija, tačiau proukrainietiškos vyriausybės pradėjo kristi. Iš pradžių Slovakija, tada prezidento rinkimai Lenkijoje, o dabar ir Čekija. Jei įveiks visas kliūtis, Čekijai vadovaus parlamento rinkimus laimėjęs populistas Andrejus Babišas. Jis sako, kad remti Ukrainą Čekija nebeturi pinigų, o Prahos koordinuotą amunicijos iniciatyvą jis nori perduoti NATO.

Įvertinęs gimstamumą, mirtis ir išvykstančių gyventojų skaičių, Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai pateikė rekomendaciją – kasmet į šalį įsileisti 20 tūkstančių imigrantų. Kitaip, perspėja, po 10-ies metų Lietuvoje drastiškai trūks darbo jėgos. Darbdaviai sako, lietuviai jau nori dirbti ne visus darbus ir be užsieniečių nieko nebus. Darbo rinkos ekspertas rekomendaciją vadina teisinga, bet primityvia, nes ir taip aišku, kad dirbančiųjų mažėja. Premjerė dėl rekomendacijos – skeptiška. Anot Ingos Ruginienės, galinčių dirbti – pilna Užimtumo tarnyba.

Ved. Nemira Pumprickaitė.