Kiekviena nauja savaitė, kiekvienas naujas susitikimas ar pokalbis, kiekviena neva artėjančios taikos regimybė, išsisklaido jau kitą dieną, kai Rusija prie sutartų sąlygų prideda po vieną savąją. Tai mato visi, išskyrus, suprantama, Baltuosius rūmus, kurių pasiuntiniai – ar dėl nepatyrimo, ar dėl cinizmo – retransliuoja Rusijos propagandos topus ir kartoja esantys šventai įsitikinę, kad Vladimiras Putinas tikrai nori taikos. Prispaustam Volodymirui Zelenskiui telieka būti kantriam, aiškinant, kad Baltieji rūmai neteisūs, rinkti žodžius, ir tikėtis, kad, Rusijai procesą gaišinant, savo indėlį sparčiau didins Europa. Jos šalių lyderiai, atstovaujantys vadinamai „norinčiųjų koalicijai“, šią savaitę ir vėl diskutavo apie galimybę siųsti karius į taikos misiją Ukrainoje ir net sutarė greitu metu išsiųsti delegaciją į Kyjivą, bet vis dar neaišku, ar jų kliūtimi taikai nepalaikys Donaldo Trumpo administracija, kuri, pasak Ukrainos prezidento, bemaž jau suderėtų dvišalių susitarimų sąlygas pati kaitalioja.