Keturių Amerikos karių ir vikšrinio šarvuočio gelbėjimo operacija prie Pabradės poligono tapo dėmesiu centru nuo trečiadienio, kai pasirodė informacija apie dingusius karius ir, greičiausiai, įvykusią nelaimę per pratybas. Antradienį pelkėje dingusius Jungtinių Valstijų karius ir vikšrinę transporto priemonę iš pelkės bandoma ištraukti iki šiol. Prabėgo penkios gelbėjimo operacijos paros: iki nelaimės vietos nutįso naujas kone dviejų juostų kelias, dirba galinga technika, pirmą kartą, deja, nesėkmingai, bandyta prikabinti nuskendusį šarvuotį. Buvo dedamos milžiniškos pastangos rasti Jungtinių Valstijų karius, ir nors lietuviškame miške telkšanti pelkė negailestinga, vis dėlto, ji pasidavė – vakarop prie nugrimzdusio šarvuočio narams pavyko pritvirtinti lynus.

Pirmasis šios Donaldo Trumpo kadencijos skandalas administraciją sudrebino, bet jos neišardė. Jo nacionalinio saugumo komanda naudojosi neįslaptinta susirašinėjimo programėle slaptoms karinėms operacijoms aptarti ir netyčia į ją įtraukė žurnalistą. Gėdinga, bet nėra neteisėta, ginasi spaudžiami pareigūnai. Beje, Trumpo administracija uždraudė prieigą prie slaptos informacijos buvusiai Joe Bideno administracijai ir pačiam kadenciją baigusiam prezidentui. Skandalas ko gero greitai bus užgožtas kitais, bet susirašinėjimo turinį tikrai prisimins į prekybos karą įtraukta Europa, išviešintame pokalbyje apkaltinta veltėdžiavimu.

LRT TELEVIZIJOS studijoje – pokalbis su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi.

Kiekviena nauja savaitė, kiekvienas naujas susitikimas ar pokalbis, kiekviena neva artėjančios taikos regimybė, išsisklaido jau kitą dieną, kai Rusija prie sutartų sąlygų prideda po vieną savąją. Tai mato visi, išskyrus, suprantama, Baltuosius rūmus, kurių pasiuntiniai – ar dėl nepatyrimo, ar dėl cinizmo – retransliuoja Rusijos propagandos topus ir kartoja esantys šventai įsitikinę, kad Vladimiras Putinas tikrai nori taikos. Prispaustam Volodymirui Zelenskiui telieka būti kantriam, aiškinant, kad Baltieji rūmai neteisūs, rinkti žodžius, ir tikėtis, kad, Rusijai procesą gaišinant, savo indėlį sparčiau didins Europa. Jos šalių lyderiai, atstovaujantys vadinamai „norinčiųjų koalicijai“, šią savaitę ir vėl diskutavo apie galimybę siųsti karius į taikos misiją Ukrainoje ir net sutarė greitu metu išsiųsti delegaciją į Kyjivą, bet vis dar neaišku, ar jų kliūtimi taikai nepalaikys Donaldo Trumpo administracija, kuri, pasak Ukrainos prezidento, bemaž jau suderėtų dvišalių susitarimų sąlygas pati kaitalioja.

„Danija neatliko savo darbo Grenlandijos žmonėms,“ – pareiškė Jungtinių Valstijų viceprezidentas JD Vance‘as, apsilankęs prezidento Donaldo Trumpo taikiklyje atsidūrusioje Grenlandijoje. Viceprezidentas tikino, kad viena priežasčių, kodėl Amerikai reikalinga Grenlandija – išaugusi Kinijos ir Rusijos įtaka saloje. Danija į tai atsakė ieškodama racionalių argumentų – Amerikai pasiūlė pakeisti toną ir bendradarbiauti. Tačiau ar Kopenhagai pavyks rasti racionalų argumentą į kitą Vance‘o įvardytą priežastį, kodėl Vašingtonui prisireikė salos - nes „negalima nepaisyti prezidento norų“? Tai turbūt įrodymas, kad Grenlandija nėra tik saugumo klausimas.

„Demokratija – tarsi tramvajus. Važiuoji juo, kol pasieki savo stotelę, o tada išlipi“, – dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kartą pasakė tuo metu Stambulo mero pareigas ėjęs Recepas Tayyipas Erdoganas. Panašu, kad du dešimtmečius šalies politikoje dominuojantis šalies lyderis nusprendė, jog savo stotelę galiausiai pasiekė. Kovo viduryje pareigūnams dėl įtarimų korupcija sulaikius populiarų Stambulo merą Ekremą Imamoglu, šalies opozicija sako, jog tai akivaizdus Erdogano bandymas galutinai užgrobti šalies valdžią.

Valdančiųjų koalicinė taryba šią savaitę pasakė, kokių nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčių galima tikėtis po planuojamos reformos. Bet tai - dar ne galutinis variantas, o Finansų ministerija dar neturi reformos poveikio ekonomikai įvertinimo. Smulkusis verslas iškart sako, jei valdantieji įgyvendins tai, ką kol kas paskelbė, reformą pajus net ir tie, kurių tiesiogiai ji neveiks, nes už daug ką staiga turės mokėti brangiau. Buvę finansų ministrai kalba, mokesčių pertvarką darytų visai kitokią, pavyzdžiui didintų pridėtinės vertės mokestį, neįvedinėtų naujų lengvatų.

Ved. Nemira Pumprickaitė.