Čiurlionio tyla su pianistu Daniele Buccio

Žinomas pianistas italas Daniele Buccio atvyksta į Čiurlionio Druskininkus, vėliau užsuka ir į Kauną. Kuriame, beje, Čiurlionis lankėsi vos kartą – per antrąją lietuvių dailės parodą, per kurios atidarymą pabėgo nuo lankytojų minios ir su Sofija vienumoje gėrėjosi Kauno panorama nuo Aleksoto kalno. „Pamenu, kai buvau ketverių, mama mane mokė natų rašto – lentynos buvo penklinė, o obuoliai – natos“, – prisimena pianistas D. Buccio.

Pirmą kartą Daniele Buccio apie Lietuvą sužinojo prieš 20 metų, susipažinęs su pianiste Mūza Rubackyte. Šiandien pianistas rengia rečitalius: garsina ne tik italų, bet ir lietuvių kompozitorių kūrybą. „Yra du tylos šaltiniai — muzika ir pasaulio tyla“, — kalba D. Buccio.

Čiurlionį atliekantį Buccio galima išgirsti Druskininkuose arba Kaune, vienintelėje vietoje pasaulyje, kur sukauptas beveik visas Čiurlionio kūrybinis palikimas. O karo metais Čiurlionio darbai buvo saugomi ir Lietuvos banke. Unikalus Čiurlionio laiškas Sofijai, italų pianisto atlikta M. K. Čiurlionio fugetė ir apie didžiųjų menininkų sąmoningai nebaigtus, itališkai vadinamus non finito darbus.

Paslaptingas Čiurlionis Užupyje prie Vilnios

„Kai buvau paauglė, nusipirkau Čiurlionio muzikos kasetę. Tada sužinojau, kad jis buvo ne tik didis muzikas, bet ir puikus dailininkas. Lietuva Ispanijoje žinoma dėl filmo kūrėjo Jono Meko, pas mus jis labai žinomas ir mylimas… Na, ir dėl krepšinio“, – šypteli rašytoja.

O kas įkvėpė ispanų rašytoją parašyti knygą apie Čiurlionį? „Užupyje, prie Vilnios upelio ir sugalvojau knygos pavadinimą „Vilnis“. Aš tik ieškau, bet niekada jo nesuprasiu, jis labai paslaptingas“, – kalba B. Mingo.

„Kai atvykau čia pirmą kartą, nežinojau kaip tarti jo vardą. Pasirodo, Čiurlionis didžiavosi savo pavarde, nes jam ji priminė krioklio čiurlenimą. Ispanų kalboje nėra tikslaus žodžio tokiam vandens judėjimui apibūdinti“, – tęsia rašytoja.

Čiurlionio kapo paieškos Rasų kapinėse, sena ispaniška daina prie Čiurlionio kapo ir netikėta rašytojos pažintis su filosofu Nagliu Kardeliu, atėjusiu tiesiai iš Vilniaus universiteto po paskaitos studentams apie Tomą Akvinietį. Ar yra sąsajų tarp jo ir Čiurlionio?

„Daug mokslininkų bando paaiškinti, kas Čiurlioniui padarė įtaką. Bandymai išnarplioti naikina jo mįslingumą ir kūrybos paslaptį“, – kalba filosofas. „Čiurlionio akys buvo labai ekspresyvios, beveik degančios. Manau, kad net kelios minutės, praleistos su juo, būtų daug atskleidusios apie jo talentą ir kūrybą“, – svarsto profesorius.

Čiurlionio jubiliejiniais metais Lietuvoje Vilniaus oro uostas buvo pervadintas Čiurlionio vardu. Sunku patikėti, bet tai sukėlė diskusijas. Kodėl, anot profesoriaus, tie, kurie priešinosi šiai idėjai, yra „prietrankos“ ir ką tai sako apie mūsų tautą?

„Čiurlionis turi galią atverti žmonėse tai, kas jiems savastingiausia. Čiurlionis atrakino ir mane“, – kalba prof. dr. N. Kardelis.