„Kelionė – intensyvi ir varginanti: naktimis mirkau vandenyje sutinusius padus ir kulnus…“, – Čiurlionis rašė savo broliui.

Su muzikologe ir pianiste Violeta Coutaz apie prancūzų įpročius. Jai prireikė dešimtmečio, kol perprato vietinę kultūrą ir tapo jos dalimi. Šiandien Violeta aktyviai koncertuoja, moko vaikus ir pristato naująjį vadovėlį. Ar jame rasime Čiurlionį? Kodėl šiuolaikiniai muzikantai nebemoka natų rašto ir ar prancūzai sugebėtų ištarti Čiurlionio pavardę?

Kokias asociacijas prancūzams sukels Čiurlionio paveikslas Piramidė? Tai Claude Monet ar Picasso?

Greta Liono, Gillons apylinkėse, yra Romos laikų koplyčia, kurioje galima išgirsti ir Čiurlionio vardą.

Pierre’as Josquinas kartu su vietos bendruomene savo rankomis koplyčią atstatė. Čia mes ne vieninteliai lietuviai: ant koplyčios sienų kabo tautiečių menininkų Jūratės Bučmytės ir Alberto Krajinsko paroda – Tete-a-tete su Čiurlioniu.

„Čiurlionis lyg didysis lietuvių dailės protėvis. Galėčiau jį lyginti su Rilke. Jie abu buvo didžios dvasios“, – kalba koplyčios restauratorius P. Josquin.

O ar girdėjote kaip skamba Sofijos Kymantaitės eilėraščiai rašyti Čiurlioniui prancūziškai? Esame liudininikai Violetos Coutaz susitikimo su prancūzų aktore Bernadette Dabert. Violeta pastebėjo, kad Sofijos eilėraščiai ir Čiurlionio preliudai – tarpusavyje susiję.

Koplyčiai beveik 900 metų. Čia galima pamatyti ir neolitų laikų radinių, Josquin parodo ne tik vietos feodalų laidojimus, bet ir savo vaikų kapus.