Naujuosius metus Europa pasitiko be rusiškų dujų, atkeliaujančių vamzdynais. Eros pabaigą paskelbė Ukraina, neatnaujinusi dujų tranzitą numatančio susitarimo. Kai Vladimiras Putinas prieš 25 metus stojo prie Rusijos vairo, tranzitas siekė 130 milijardų kubinių metrų, o dabar liko nulis, Rusijai įkando Ukrainos prezidentas. Bet Ukrainai įkasti bando prorusiškas Slovakijos premjeras, tuščiai gąsdinantis Europą, neva be rusiškų dujų lauks drastiškos pasekmės.

2022 m. kovo pabaigoje praeitos kadencijos Ingridos Šimonytės Vyriausybė Kiniją įtraukė į nepatikimų valstybių sąrašą, o jos gaminamos išmaniosios technologijos ir kita įranga įvardytos kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Tada nuspręsta – nuo 2025 m. sausio 1 dienos valstybinėms bei kitoms strateginės svarbos įstaigoms kinišką įrangą naudoti draudžiama. Įmonės, sako, ir nebenaudoja. Kai kurioms esą kiniška įranga jau kurį laiką neaktuali, kiti ją keitė tik artėjant terminui, bet yra ir kiniškos įrangos atsisakyti neplanuojančių. Esą tai būtų pinigų išmetimas į balą, ypač, kai įranga puikiai veikia. Panašu, kad paisyti draudimo palikta kiekvieno sąžinei – jokių baudų už nepaisymą nenumatyta.

Su kišimusi į šalių vidaus politiką įprastai siejamos revizionistinės galios – Kinija, Rusija, kartais Iranas. Tačiau nauji metai gali būti pažymėti kokybine prasme visiškai naujo fenomeno, kai demokratinius procesus pagal savąjį supratimą mėgina sureguliuoti didžiausias pasaulio turtuolis, save laikantis dar ir dešiniąja prezidento Donaldo Trumpo ranka. Elonas Muskas paramą kraštutiniams dešiniesiems reiškia ir Italijoje, ir Jungtinėje Karalystėje. Likus pusantro mėnesio iki pirmalaikių rinkimų – dar ir Vokietijoje, pareiškęs, neva tik „Alternatyva Vokietijai“ pajėgi spręsti šalies problemas.

Lenkija pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. To pradžios iškilmės Varšuvoje pasižymėjo ir ūkininkų protestais, ir akibrokštu Budapeštui, iš kurio Varšuva perėmė pirmininkės pareigas. Vengrijos ambasadai buvo įteikta nota, kurioje rašoma, kad jos ambasadoriaus dalyvavimas „nenumatytas“. Priežastis – dvišalis konfliktas, kuris neturėtų sutrukdyti ambicingiems Varšuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai tikslams.

Praėjo mėnuo po Basharo al-Assado režimo griūties, o Sirija grįžo į tarptautinių galių akiratį. Maskva bando neprarasti prieigos prie Viduržemio jūros. Ankara siekia, kad per tris milijonus sirų pabėgėlių iš Turkijos grįžtų namo. Faktinis Sirijos lyderis ir jo vedama grupė Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos vis dar laikomi teroristais, Vakarai sankcijų panaikinti neskuba.

Problemų mūsų sveikatos apsaugos sistemoje – nors vežimu vežk. Jau kuris laikas visu aštrumu iškyla slaugytojų trūkumo mastas. Skaičiuojant, kad šiuo metu galbūt trūksta maždaug trijų tūkstančių slaugytojų, nevyriausybinės organizacijos skatina imtis veiksmų. Teigiama, kad jei problema ir toliau bus palikta už paraščių, artimiausiu metu gali trūkti net penkių tūkstančių slaugytojų. Pasak darbuotojų atstovų, sprendimo būdų yra, tačiau ne visi jie patogūs politikams.

Žemė išgyveno karščiausią liepą per visą stebėjimų istoriją, praėjusi vasara Europoje ir pasaulyje buvo karščiausia nuo matavimų pradžios, 2024 m. neabejotinai bus karščiausi istorijoje. Tokiomis antraštėmis šiais metais mirgėjo žiniasklaida ir Lietuva nebuvo išimtis. Praėjusieji metai buvo šilčiausi Lietuvos istorijoje, tą šią savaitę jau patvirtino Hidrometeorologijos tarnyba. Daugiau apie nerimą keliančias klimato prognozes – Vilniaus universiteto Klimato kaitos grupės mokslininkas, profesorius Egidijus Rimkus.

Ved. Nemira Pumprickaitė.