Vos prieš šešias savaites dirbti pradėjusi valdančioji koalicija jau braška. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis savaitės pradžioje kėlė ultimatumus – arba Seimo pirmininkas paskiria jį savo pavaduotoju, arba partija trauksis iš valdžios. Saulius Skvernelis atsisako tai daryti, kol nesibaigė R. Žemaitaičio teismas dėl galimo antisemitizmo. Savaitės pabaigoje situacija taip įkaito, kad pakvipo pačios Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos byrėjimu. Agnė Širinskienė graudindamasi sakė svarstanti pasitraukti. Opozicija kilusias aistras valdžioje vadina spektakliu. Ir sako, jei tai nebūtų susiję su valstybe, – būtų galima pasiimti spragėsių ir žiūrėti.

Briuselyje, Berlyne, Mar-a-Lage, Maskvoje ir Kyjive – visur šią savaitę sukosi kalbos apie karo Ukrainoje ateitį. Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas aiškino, kad yra pasirengę derėtis, bet pripažįstant, kad užimtų teritorijų Ukraina nebeatgaus; Europos ir NATO lyderiai kalbėjo, kad tik Ukraina spręs, kada jau sėsti derėtis; pats Volodymyras Zelenskis vengė įsipareigoti. Bet Europoje vis tiek įsibėgėja diskusija dėl taikdarių – kas, kiek, kokiomis sąlygomis ir kokioms užduotims juos siųstų, jei Ukraina ir Rusija sutartų įšaldyti frontą. Daugelis lyderių bandė aiškinti, kad pirmiau reikia Ukrainos pergalės, o tik tada ją įtvirtinti. Bet jau ir dabar aiškėja: derybos dėl užsienio pajėgų bus ne Ukrainos derybos su Rusija, o Europos derybos su Amerika, nes Europa neturi tiek pajėgų, kiek reikėtų. Be to, Zelenskis atvirai sako: europiečių garantijomis nepasitikės, tik Amerikos. O Amerikos skubėjimas baigti karą gali atimti bene vienintelį, menką, Vakarų pranašumą – laiką, kol Rusija nebeišgalės kariauti.

Vakar iš Kyjivo grįžo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Praėjus savaitei po prisaikdinimo, visi Gedimino Palucko Vyriausybės ministrai, išskyrus finansų, buvo nuvykę į Kyjivą. Krašto apsaugos ministrė – „Savaitės“.

Prieš pusantro mėnesio įvykusi Vokietijos vyriausybės griūtis dabar jau oficiali. Šalies parlamentas pareiškė nepasitikėjimą tripartine koalicija, kuriai trejus metus vadovavo Olafas Scholzas. Pačiam kancleriui tai, viena vertus, politinis pralaimėjimas. Antra vertus, leidęs vyriausybei subyrėti palaipsniui ir gracingai, Scholzas užkirto kelią dar didesniam socialdemokratų partijos nukraujavimui, nes ginčas su buvusiais koalicijos partneriais dėl biudžeto grasino politiniu paralyžiumi ir dar labiau sumažėjusiais reitingais, kuriuos ir iš kairiojo, ir dešiniojo spektro pusės pamažu degina kraštutinės jėgos. Pirmalaikiai rinkimai – po dviejų mėnesių, tad Vokietijos partijos ilgai nelaukdamos visa galva neria į rinkimų kampaniją. Bet jau nuo pirmųjų dienų aišku, kad ji rami nebus. Ne tik todėl, kad kitapus Atlanto transatlantinius vandenis jau bus pradėjęs judinti Donaldas Trumpas, bet ir dėl jo dešiniosios rankos – kraštutinių dešiniųjų gerbėjo milijardieriaus Elono Musko – siunčiamų signalų apie palaikymą prorusiškai partijai „Alternatyva Vokietijai“.

Kartvelai nusivylę Vakarais, nes nesulaukė griežto atsako savo vyriausybei

Sakartvelo valdžiai praėjusią savaitę išrinkus naują prezidentą, politinė krizė šalyje virto konstitucine. Pareigas dar einanti prezidentė tikina, kad parlamentas neteisėtas, vadinasi, neturi teisės ir skirti naujo valstybės vadovo. Tuo metu protestai transformuojasi. Daugiau nei savaitę stebėtas smurtas, akivaizdžiai, vaisių nedavė. Protestuotojai į gatves dabar eina dieną, prie parlamento skirtingu metu renkasi skirtingos visuomenės grupės. Siekiama sutrikdyti valstybės gyvenimą. Tačiau jaučiamas ir nusivylimas – Vakarams turint savų problemų, kartvelai nesulaukė norėto griežto atsako vyriausybės politikai, o prie judėjimo neprisijungė ir valdžios institucijos.

Naujoji valdžia Sirijoje dar komplikavo Artimųjų Rytų galvosūkį. Kova dėl Sirijos ateities tampa ir kova dėl Sirijos išteklių, ir dėl didesnio stabilumo regione, sako analitikai. Svarbus vaidmuo tenka kaimynėms – Turkijai ir Izraeliui, o baigiantis savaitei Damaske po daugiau nei dešimties metų pertraukos apsilankė Jungtinių Valstijų diplomatų delegacija. Trims mėnesiams skirtai laikinajai Sirijos valdžiai vadovaujantis teroristine vadinamos grupuotės lyderis užtikrina, kad šalis nevirs antruoju Afganistanu ir prašo atšaukti sankcijas karų nuniokotai šaliai, kuriomis Jungtinės Tautos, Europa ir Jungtinės Valstijos baudė nuverstą Basharo al-Assado režimą. Kaimynės, Vakarai akylai stebi, kaip elgsis laikinoji Sirijos vyriausybė.

Vilniaus savivaldybė, žadėjusi, kad rudenį jau pajudės Daugiafunkcio komplekso statybos, sako, kad sprendimų tikimasi artėjant kitų metų pavasariui. Esą projekto vertinimas iki šiol tebėra Europos Komisijos koridoriuose. Futbolo federacijos vadovas teigia, kad statyti 18 tūkstančių vietų stadioną nėra prasmės, nes jame negalėtų vykti aukščiausio lygio tarptautinės varžybos. Savivaldybė nelinkusi keisti projekto, nes tektų viską pradėti iš naujo, o tai vėl reikalautų ir laiko, ir pinigų. Jų, beje, labai panašu, daugiau prireiks bet kuriuo atveju.

Ved. Nemira Pumprickaitė.