Sirijoje žlugo Basharo al Asado režimas, kuris 13 metų be jokio gailesčio bandė numalšinti bet kokį pasipriešinimą. Asado pajėgos mušė, žudė, kalino ir kankino oponentus, taikėsi į sukilėlių kontroliuojamų miestų ligonines, panaudojo cheminį ginklą prieš savo piliečius. Atrodė, kad su Rusijos ir Irano pagalba, režimas atsilaiko, bet prieš pusantros savaitės netikėtai pradėtas sukilėlių puolimas viską pakeitė. Režimas subyrėjo, o žmonės lieja neapykantą prieš Asado ir jo tėvo valdymą.

Sakartvele toliau tęsiasi ir plečiasi protestai. Prie jų jungiasi valstybės tarnautojai, mokytojai, verslininkai. Tai paneigia vyriausybės kalbas, kad protestai kyla tik iš opozicijos. Valdantiesiems atsisakius konstitucijoje įrašytų europinių ambicijų – gilėja skilimas ir pačioje visuomenėje. Ministras pirmininkas žada „išnaikinti“ proeuropietišką šalies opoziciją ir naudoja vis žiauresnius metodus.

Socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybė šią savaitę pristatė programą, kurią paskirtasis premjeras pavadino didelės valstybės programa. Ekonomistai ir nevyriausybiniai sutinka, kad programoje daug dėmesio ir ekonomikai, ir opiausioms socialinėms problemoms, bet stinga šaltinių iš kur bus imami pinigai įvardytiems prioritetams įgyvendinti. Be to, kai kurie programos punktai prieštarauja vieni kitiems.

2020-ų gruodį padėjusi dirbti Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė baigia kadenciją. Joje ir pandemija, ir migrantų krizė, ir karas Ukrainoje. Ministrų kabinetas vardija padaręs reikalingiausius savo sričių darbus, įgyvendino reformas. Tačiau politologai sako, kad Vyriausybei sutrukdė neįgyvendinta mokesčių reforma, o be jos sudėtinga finansuoti svarbiausias sritis. Nepaisant to, ekonomistas Algirdas Bartkus konservatorių Vyriausybę vadina labai socialdemokratiška.

Šiandien Rumunijoje turėjo vykti antras prezidento rinkimų turas, tačiau Konstitucinis teismas prieš porą dienų panaikino pirmo turo rezultatus ir rinkimus atšaukė. Kada dabar įvyks Rumunijos prezidento rinkimai – kol kas neaišku. Tiesiogiai iš Bukarešto kalba LRT žurnalistas Žygimantas Kapočius.

Pasaulio akys į Prancūziją šiemet krypo du kartus: Olimpinės žaidynės ir Paryžiaus Dievo Motinos Katedros atstatymas. Tai Emmanueliui Macronui turėjo tapti triumfo akimirkomis. Bet abi jas temdė ta pati politinė krizė. Abi jas Prancūzija pasitiko valdoma laikinų vyriausybių. Vasarą po paties paskelbtų pirmalaikių rinkimų, ilgai delsęs Prancūzijos prezidentas tik po žaidynių paskyrė premjerą, kurio kabinetas nesulaukė nei Kalėdų, nei Paryžiaus katedros atidarymo.

Poliarizacija – tokia žalinga Vakaruose – suparalyžiavo ir vieną didžiųjų Azijos demokratijų. Perversmą bandžiusiam surengti Pietų Korėjos prezidentui surengti apkaltos nepavyko, nes jo partijai lojalūs parlamentarai balsavimą boikotavo. Jis pats trauktis savo noru atsisako. Bet kaip šaliai toliau vadovaus taip pat neaišku, nes kai pabandė jėga sudoroti politinius oponentus prarado ir daugumos politikų, ir visuomenės pasitikėjimą.

Ved. Deividas Jursevičius.