„Kažkokia forma sugrįšime“, išskrisdamas į Floridą prieš beveik ketverius metus sakė Donaldas Trumpas. Tada, jam paliekant Vašingtoną, atrodė, kad Trumpo laikas Amerikos politikoje baigėsi. Laužęs demokratijos normas, kurstęs rėmėjus žygiuoti į Kongresą, Trumpas save stūmė į politinį užribį. Bet šią savaitę duotą pažadą sugrįžti jis ištesėjo ir pranoko save. Antrajai jo kadencijai pritarė daugiau amerikiečių, o respublikonus palaikė kur kas įvairesnė rėmėjų grupė. Taip Trumpas ne tik grįžta į Amerikos politiką, bet ir ją perbraižo, demokratus ir Kamalą Harris palikdamas spėlioti, kaip susigrąžinti rinkėjų palaikymą.

Donaldo Trumpo oponentai ir kritikai baiminasi dėl jo autoritarinių impulsų, tačiau rinkimų baigtis rodo, kad įgyvendinti savuosius sumanymus jam kliūčių šiaip ar taip nebus. Trečdalį Senato rinkę amerikiečiai jo kontrolę ir vėl sugrąžino respublikonams. Kova dėl Atstovų Rūmų dar tebevyksta, tačiau, atrodo, irgi klostosi jų labui. O kur dar Aukščiausiasis Teismas ir jame dominuojanti konservatyvi dauguma, šią vasarą konstatavę, kad prezidentas turi teisinį imunitetą nuo persekiojimo dėl veiksmų, įvykdytų turint oficialius įgaliojimus.

Po Donaldo Trumpo pergalės – sumišusi ir lyderių stokojanti Europa. Dviejų didžiausių Bendrijos ekonomikų įtaka pakirsta. Emmanuelis Macronas, nors ir bando rodyti lyderystę, susilpnėjęs. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas – visiškoje politinėje krizėje po to, kai šią savaitę griuvo vyriausybė. Tuo metu kraštutiniai dešinieji jaučiasi triumfuojantys, ypač Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kuris, į Budapeštą sukvietęs Europos lyderius, ragino Bendriją pergalvoti savo strategiją remiant Ukrainą.

Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus, jau atvirai kalbama, pasaulyje ims keisti nusistovėjusią tvarką. Nerimo ženklų yra ir Lietuvoje. Neabejojama, kad Trumpas kels nepatogių sąlygų NATO partneriams Europoje, ragins didinti biudžetus. Bus sprendžiamas karo Ukrainoje klausimas, galintis iš esmės pakeisti situaciją Europoje. Ar Donaldas Trumpas sukels chaosą, ar elgsis taip, kaip yra įpratęs visą gyvenimą, – kaip verslininkas? Ekspertai sako, aišku viena – Europa, kartu ir Lietuva, privalės imtis iniciatyvos.

27 Europos Sąjungos valstybių vadovai, susitikę Budapešte, svarstė, kaip sustiprinti Bendrijos pozicijas esant naujoms geopolitinėms aplinkybėms – Trumpo pergalei rinkimuose ir Vokietijos vyriausybės griūčiai. Pagalba Ukrainai – kita svarbi šios savaitės Europos Vadovų Tarybos tema. Šįkart parama svarstyta Europos gynybos pajėgumų stiprinimo ir nepriklausomybės nuo Jungtinių Valstijų paramos kontekste. LRT „Savaitėje“ – prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Daugiau nei 30 visuomeninių jėgų ragina socialdemokratus nesudaryti koalicijos su antisemitinėmis jėgomis, bet dar rimtesni yra tarptautiniai signalai iš Amerikos Senato, Bundestago, Lenkijos Seimo, Izraelio ambasados. Tačiau socialdemokratai patvirtino – valdžioje bus su „Nemuno aušra“ ir demokratais „Vardan Lietuvos“. Seimo priesaikos dieną, lapkričio 14-ąją, Nepriklausomybės aikštėje vyks nepritariančiųjų koalicijai protesto akcija „Dešimt tylos minučių“. Pats Remigijus Žemaitaitis šiandien nuėjo dar toliau – pakvietė tuo pačiu metu degti žvakes prie pirmojo nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio namų.

Prokuratūra pavedė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui patikslinti su Žemaitaičio įrašu susijusias aplinkybes ir priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Koalicijos partneriai niekaip nesureagavo į Žemaitaičio pareiškimus, tačiau savaitgalį ne tik paskelbė koalicijos sutartį, bet ir pasidalijo ministerijomis. Kelias iki šių sprendimų buvo visiškas chaosas, o kai tokia darbo pradžia, sklandžių tolimesnių procesų, pasak politologų, sunkiai galima tikėtis.

Lapkričio 6-oji Vakarų pasauliui įsimins ilgai. Ir ne tik dėl naujienų, kad į Baltuosius rūmus grįžta griežtos dešinės nacionalistas Donaldas Trumpas. Vėlai vakare pranešta ir apie didžiausią Europos ekonomiką valdančios vyriausybės griūtį. Nesutariančios Berlyno koalicijos žlugimas Vokietijoje palieka politinį vakuumą, o nestabilumas gali tęstis ir ne vieną mėnesį. Tai – itin prastos naujienos antrus metus recesijoje gyvenančiai šaliai.

Ved. Nemira Pumprickaitė.