Likus kiek daugiau nei savaitei iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų, demokratams vis didesnį nerimą kelią Kamalos Harris populiarumas rinkėjų apklausose. Kitaip nei prieš ketverius ir prieš aštuonerius metus, demokratų kandidatas apklausose prieš Donaldą Trumpą nepirmauja. Šiuo metu buvęs prezidentas, ko gero, populiaresnis nei bet kada nuo savo pasirodymo Amerikos politinėje arenoje. Harris kampanija keičia taktiką: vėl pabrėžia Trumpo grėsmę demokratijai, Harris jį net pavadino fašistu.

Mažai kas nesutiktų šeštadienio rinkimus Sakartvele vadinti istoriniais. Tokios susivienijusios opozicijos šalis neturėjo nuo nepriklausomybės atgavimo 91-aisiais. Nors, panašu, to neužteko. Valdančioji ir karu gąsdinusi „Kartvelų svajonė“, skelbiasi laimėję. Pasak šalies rinkimų komisijos, partija surinko daugiau nei 54 procentus balsų. Tiesa, opozicija nesutinka – tikina, kad rinkimai pavogti, visas šeštadienis nusėtas pažeidimais. Daugiau nei tris dešimtmečius demokratijoje ir laisvėje gyvenę kartvelai, panašu, vėl dėl to turės kovoti gatvėse.

Europos egzaminą praėjusį sekmadienį laikė ir Moldova. Išlaikyti pavyko, bet gerokai prasčiau nei tikėtasi. Proeuropietiška prezidentė Maia Sandu surinko daugiausia balsų pirmajame prezidento rinkimų ture, bet antrajame iššūkį mes nelauktai gerai pasirodęs prorusiškų jėgų keliamas kandidatas. O referendume dėl šalies ambicijų stoti į Europos Sąjungą „taip“ ištarta vos dešimties tūkstančių rinkėjų persvara: daugiausia – balsavusiųjų užsienyje dėka. Sandu sako, kad „teisingai laimėjo neteisingoje kovoje“, nurodydama į akiplėšišką Rusijos kišimąsi, perkant balsus „prieš“. Tačiau ar tai tikrai bus europinė, o ne Pyro pergalė, kai plėtros skeptikai Bendrijoje dabar galės baksnoti pirštu į nuogą faktą – „pusė moldavų nė nenori į tą Europos Sąjungą“.

Prieš šią savaitę Kazanėje vykusį BRICS narių viršūnių susitikimą Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida gavo nurodymus, kokios mintys turi vyrauti nušviečiant šį įvykį: neva Putinas – neformalus pasaulio daugumos lyderis, o Vakarų lyderiai ir apskritai Vakarai apimti panikos, teigia tinklaraštis „Meduza“. Į Tatarstano sostinę atvyko ir NATO narĖs Turkijos prezidentas, ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kurio vizitas papiktino ir Kyjivą, ir jo sąjungininkus. Nors susitikimui buvo pasirinkta toli nuo fronto Ukrainoje esanti Kazanė, mieste saugumas buvo sustiprintas iki aukščiausio lygio. Rusijos saugumo tarnybos nepamiršo Ukrainos atakų balandį, kai jos dronai pasiekė toliau nei Kazanė esančią naftos perdirbimo gamyklą Nižnekamske. Bet Ukrainos karo šešėlis lydėjo visą BRICS susitikimą, nors baigiamojoje deklaracijoje tam skirta labai mažai vietos.

Rinkimų apylinkės baigia darbą, netrukus pradės skaičiuoti balsus. Tikėtina, kad dar šįvakar bus paskelbta nauja valdančioji koalicija, kuri formuos ir savo vyriausybę. Po pirmojo turo visi požymiai rodė, kad Lietuvoje valdžią perims centro kairės jėgos. Tačiau, kad rinkimuose daugiausia mandatų gali iškovoti konservatoriai, taip pat neatmestina. Po pirmojo turo konservatoriai buvo laimėję 17 mandatų, pridėjus Ingridos Šimonytės pergalę vienmandatėje, iš viso jie turi 18 mandatų ir 33 partijos nariai varžėsi antrajame ture. Tėvynės Sąjungos štabe – LRT reporterė Aistė Valiauskaitė.

20 valandą visoje Lietuvoje uždarytos rinkimų apylinkės ir pradedami skaičiuoti Seimo rinkimų antrojo turo balsai. Sekmadienį renkami 63 Seimo nariai, o antrajame rinkimų ture balsavo 41,31 proc. rinkėjų. Per pirmąjį turą iš viso išrinkti 78 Seimo nariai iš 141. Šia tema – pokalbis su MRU docentu Virgiu Valentinavičiumi ir VU Komunikacijos fakulteto Politinės komunikacijos tyrimo centro įkūrėju ir vadovu Linu Kontrimu.

14 mandatų po pirmojo turo buvo „Nemuno aušra“, dar vieną – penkioliktąjį – pridėjo partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, išrinktas jau pirmajame ture. 12 „Nemuno aušros“ kandidatų buvo patekę į antrąjį turą. Kiek iš jų realiai gali laimėti mandatus?

Ved. Nemira Pumprickaitė.