Volodymyras Zelenskis šią savaitę surengė dviejų dienų turą per keturias NATO sostines. Tai buvo tik planas B, nes planas A nepavyko – vakar turėjęs vykti 50 šalių Ramšteino koalicijos susitikimas neįvyko, kai vizitą į Vokietiją savaite pavėlino Joe Bidenas. Ukrainos prezidentui beliko dar kartą susitikti su Europos lyderiais ir įtikinėti juos, kad karą galima baigti jau kitais metais. Bet kaip tai padaryti, kai laukia trečia, ir sunkiausia, karo žiema, priešas stumiasi pirmyn, o proveržio leisti smūgius į Rusijos gilumą nėra? Tad nors Londone, Paryžiuje, Romoje ir Berlyne Zelenskis pristatė tai, ką vadina pergalės planu, jo kelionę persekiojo augantis spaudimas derėtis su Rusija dėl taikos. Keisti dabartinę strategiją, esą vedančią į pralaimėjimą, garsiausiai ragino Vengrijos premjeras, Europos parlamente konstatavęs, kad laimėti mūšio lauke Ukrainai nepavyks. Tačiau Vakaruose jau kurį laiką svarstomas planas, kuris galėtų tapti skaudžiu, bet galbūt įmanomu kompromisu tarp taikos ir pergalės.

Šią savaitę vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Defending Baltics“ NATO šalių ir Ukrainos ekspertai dalijosi svarbiausiomis karo pamokomis. Ukrainos pusė išskyrė ne tik dronų įtaką, Rusijos įdirbį, bet ir atkreipė dėmesį – NATO nepasirengusi kovoti su Rusija. Ukraina, plėtodama naują ginkluotę, jau rodo tendenciją, kad Kyjivas siekia išvengti Vakarų biurokratijos ir politikavimo. Bet, ar Vakarai pasirengę išmokti šią pamoką, galinčią atsisukti prieš juos pačius?

Du uraganai per dvi savaites Jungtinėse Valstijose kursto aistras. Taip arti svarbių rinkimų tokios stichinės nelaimės šalis nėra mačiusi. Po „Helene“ pradėjusios plisti melagienos privertė itin griežtai gyventojus įspėti dėl „Milton“. Audra baigėsi, gyventojai grįžta į apgadintus ar visai sugriautus namus, o politika dar labiau įsisiūbuoja. Tyrimai rodo, kad didelės nelaimės gali turėti įtakos tiek rinkėjų aktyvumui, tiek jų apsisprendimui. O kai nelaimės ne vienoje, o dviejose svarbiose svyruojančiose valstijose, politika žengia į neištirtą teritoriją.

Šią savaitę paskelbti 2024-ųjų Nobelio premijų laureatai. Net tris sritis – taikos, chemijos ir fizikos – šiemet susiejo mokslo prigimties dvilypumas: žmogaus gebėjimas mokslą panaudoti ir geram, ir piktam. Taikos premija skirta atominius bombardavimus išgyvenusių japonų, kurie tapo naikinimui pasitelkto mokslo aukomis, susivienijimui. Tuo metu chemijos ir fizikos laureatai – dirbtinio intelekto vystymo ir panaudojimo pionieriai. Jie neabejoja, kad dirbtinis intelektas atneš naudos, bet kai kurie jų garsiai nuogąstauja dėl to, jog jis gali tapti nevaldomas. Medicinos srityje vienas laimėtojų – Vilniuje besimokiusio Lenkijos žydo sūnus, o literatūros srityje – vos antrasis Pietų Korėjos Nobelis.

Oficialiai 8 valandą balsavimo apylinkės turėjo užsidaryti. Dabar laukia balsų skaičiavimo procedūra, rezultatus sužinosime gerokai vėliau. Tačiau išankstinės prognozės ir apklausos rodė, kad daugiausia balsų surinks socialdemokratai, konservatoriai, „Nemuno aušra“, demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, valstiečių žaliųjų sąjunga. Skirtingais paskaičiavimais į Seimą turėtų patekti Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. „Savaitėje“ – pokalbis su „Nemuno aušros“ vadu Remigijumi Žemaitaičiu.

Tuo metu socialdemokratų partija – absoliutūs šių rinkimų favoritai pagal išankstines prognozes ir reitingus. Ir tai jau senoka tendencija, todėl būtų keista, jei socialdemokratai netaptų rinkimų laimėtojais, iškovoję daugiausia balsų. Ir čia kartojasi jau ne pirmų metų situacija, kai po konservatorių valdymo švytuoklės principu valdžioje įsitaiso būtent socdemai.

Ved. Nemira Pumprickaitė.