Naują Europos Komisiją pristačiusi jos pirmininkė Ursula von der Leyen šiandien – galingesnė nei bet kada. Ekspertai sako, jai pavyko priversti valstybes šokti pagal jos dūdelę ir paskirti tokius kandidatus, kokių nori ji. Tuo metu Lietuva aptarinėja, ar Andriui Kubiliui atitekęs gynybos eurokomisaro postas – tik skambus menkniekis, ar reali galimybė sustiprinti Europos Sąjungos saugumą. Viena vertus, kritikai teisūs – Briuselio galios šioje srityje ribotos, Bendrija pinigų gynybai dar tik bando ieškoti. Antra vertus, saugumas – vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų artimiausius penkerius metus. Stebėtojai sutaria, kad daug kas priklausys nuo paties Lietuvos eurokomisaro – kiek energijos ir ambicijų jis turės. Iš Strasbūro – Mindaugo Laukagalio ir Justinos Ilkevičiūtės reportažas.

Įtampa tarp Izraelio ir „Hezbollah“, beveik metus svyravusi pilkojoje zonoje tarp taikos ir karo, regis, pajudėjo didelio konflikto link. Iš pradžių abiem pusėms apsikeitus ugnimi pasienyje, Izraelis žengė dar toliau – Beiruto priemiestyje nukovė elitinio organizacijos dalinio operacijų vadą ir maždaug dešimt kitų aukšto rango pareigūnų. Visa tai, kai kariuomenė paskelbė apie naują konflikto etapą. Bet daug labiau įsimins ne tai, o nuo ko šią savaitę viskas prasidėjo, kai „Hezbollah“ narių rankose, dėtuvėse ar pritvirtinti ant juosmens vienu kartu susprogo tūkstančiai pranešimų gaviklių ir nešiojamų radijo ryšio stotelių. Už ataką viešai niekas atsakomybės neprisiėmė, tačiau mažai kas abejoja, kad ją surengė Izraelio slaptoji tarnyba. Nors jos pasirinktą metodą nemažai kas kritikuoja dėl civilių ir vaikų žūčių.

JAV teisėsauga pradėjo tyrimą dėl per kiek daugiau nei du mėnesius antro įtariamo pasikėsinimo nužudyti kandidatą į Amerikos prezidentus Donaldą Trumpą. Šįkart pasikėsinimu įtariamas ir suimtas 58-erių amerikietis su marga biografija – nuo senų problemų su teisėsauga dėl neteisėtų ginklų, iki paramos Ukrainai ar parašytos knygos, kurioje nužudyti Donaldą Trumpą jis ragino Iraną. Tai tik pakėlė priešrinkiminę įtampą, respublikonams dėl pasikėsinimų kaltinant demokratų retoriką apie Trumpo keliamą grėsmę demokratijai. Bet antrasis pasikėsinimas rinkimams, panašu, turėjo mažiau įtakos nei pirmasis: Trumpo populiarumas pirmosiose apklausose beveik nepasikeitė, skirtumas tarp jo ir Harris išlieka paklaidos ribose. Atotrūkis tarp kandidatų istoriškai menkas. Visiškai nenuspėjami rinkimai prasideda: dalyje valstijų startavo išankstinis balsavimas. LRT korespondento Augustino Šemelio reportažas iš JAV.

Ukrainos premjeras perspėja, kad šalies laukia sunkiausia žiema nuo karo pradžios. Dar vasarą skaičiuota, kad dėl nesiliaujančių raketų ir dronų atakų, nutaikytų į šalies energetikos infrastruktūrą, Ukraina neteko pusės elektros energijos, kurią galėjo pagaminti dar pernai. Baiminamasi, kad Iranui Rusijai perdavus šimtus naujų balistinių raketų, šalį į tamsą bus bandoma panardinti dar įnirtingiau. „Net ir tada, kai negirdėti apie masines oro atakas, Rusija elektros ir šilumos jėgaines naikina kiekvieną dieną“, – LRT sakė šalies energetikos ministras. Kaip Ukraina tam bando užkirsti kelią, Kyjive aplinkui burzgiant generatoriams ministras pasakojo žurnalistui Augustinui Šulijai.

Į Vilniaus rajono Riešės gyvenvietę vos atsikrausčiusiai šeimai su keturiomis atžalomis teko susidurti su nemalonia tikrove – prieš pat rugsėjį paaiškėjo, kad vietos didžiausioje lietuviškoje ugdymo įstaigoje – Riešės gimnazijoje – nėra. Tik šios savaitės pabaigoje dviem iš šeimos vaikų vietos po priėmimo komisijos posėdžio visgi buvo pasiūlytos. Šeima dar sprendžia, ar į mokyklą vesti bent du iš keturių vaikų, kurie pradėjo mokslus Vilniaus miesto mokyklose. Gimnazijos direktorė sako, čia mokosi daugiau nei 1700 moksleivių, vien šiais mokslo metais atmesta per 70 naujų prašymų. Anot direktorės, mokiniai nebetelpa šioje mokykloje, kurioje dėstoma valstybine kalba, nes rajone per mažai lietuviškų mokyklų. Vilniaus rajono administracijos direktorius tikslina – mokyklų yra, tik ne visos jos arti. Tačiau pripažįsta – lietuviškų mokyklų poreikis stipriai auga, o jų nebuvimas – dešimtmečiais nespręstų problemų pasekmė.

Krepšinio elitas antrąkart iš eilės pralaimėjo kovą dėl federacijos prezidento posto. Garsiausių krepšininkų ir specialistų remtas ilgametis vyrų rinktinės kapitonas Robertas Javtokas pralaimėjo rinkimus federacijos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui. Daug dėmesio viešojoje erdvėje sulaukę rinkimai įvyko antradienį. Naujai išrinktas prezidentas leidžia suprasti, kad jo komandoje matysime Rimą Kurtinaitį, Liną Kleizą, Marių Tamolį. Mindaugas Balčiūnas pabuvojo „Savaitės“ studijoje ir patikino tikėjęs, kad jis bus išrinktas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu.

Visą savaitę audra Borisas skandino Vidurio Europą nuo Rumunijos iki Austrijos, nuo Čekijos iki Italijos. Namų neteko dešimtys tūkstančių, žala bus skaičiuojama dar ilgai, sumos sieks milijardus. Žuvusiųjų – kol kas per dvi dešimtis, tačiau nežinia, kiek laiko užtruks nustatyti galutinį skaičių. Perfrazuojant Remarką, už skaičių lengva nepastebėti tragedijos, kurią šiuo atveju išgyveno žmogus, netekęs artimojo, namų ar augintinio. Reportažas perkels į nelaimės vietas, apie Europą nusiaubusius potvynius pasakoja patys nukentėjusieji, tautiečių bėdoje nepalikę savanoriai ir nelaimės vietose apsilankę šalių vadovai.

Ved. Nemira Pumprickaitė.