Dviejų branduolinių NATO galybių – Amerikos ir Britanijos – lyderiai bent dešimčiai dienų atidėjo sprendimą, galintį tapti lemtingu posūkiu kare Ukrainoje, kai kita branduolinė galybė Rusija įspėjo, kad tai laikys NATO karo dalimi. Leidimas naudoti britiškas tolimojo smūgio sistemas prieš taikinius Rusijos gilumoje karo proveržio neatneš – kaip vis pabrėžia Amerika, stebuklingų ginklų nėra. Bet Vladimiras Putinas paaiškino, kodėl ši raudonoji linija raudonesnė už ankstesnes: raketoms nutaikyti neva būtinas tiesioginis NATO karių dalyvavimas.

Maskva signalizuoja, kad šįkart atsakys jau nebe žodiniais perspėjimais. Net jei Joe Bidenas sako, kad gąsdinimai įspūdžio jam nedaro, Baltieji rūmai pripažįsta, kad jie labai rimti. Vakarai per visą karą sprendė dilemą: ar pavojingiau veikti prieš Rusiją, ar neveikti. Kol pergalės strategijos nėra, dabar dilema kaip niekad aštri: ar mažėjanti nauda, kurią gali atnešti smūgiai Rusijoje, pateisina riziką, kad Maskva keršys – dabar jau tiesiai NATO narėms.