Visą vasarą trukęs spektaklis dėl Lietuvos kandidato į eurokomisarus baigėsi pirmomis rudens dienomis. Vietoje Gabrieliaus Landsbergio į Briuselį vyksta Andrius Kubilius. Ar, tiksliau, persikelia iš vienų rūmų į kitus. Į traukinį viena paskutiniųjų įšokusi Lietuva tikisi nugriebti geidžiamą gynybos ar ES plėtros komisaro portfelį, tačiau pastarąjį jau gali būti užėmęs kolega iš Latvijos. Nutekintų dokumentų sostine dar vadinamame Briuselyje Kubiliui matuojama gynybos arba saugumo komisaro kėdė. Pats po pokalbio su Komisijos pirmininke pripažįsta, konkretus portfelis buvo įvardytas, pokalbis buvo konstruktyvus, bet visa kita – paslaptis.

Tai, kas šią savaitę įvyko Ukrainos vidaus politikoje, analitikai vadina rinkimais be rinkimų. Kai šalis ginasi nuo agresorių, kai galioja karo padėtis, rengti balsavimą būtų absurdas. Tačiau situacija reikalauja permainų, tad atnaujinta vyriausybė turi suteikti, kaip tikisi prezidentas Volodymyras Zelenskis, naujos energijos. Ukrainos Aukščiausioji Rada patvirtino devynis naujus ministrus ir viceministrus. Tokio vyriausybės pertvarkymo nebūta nuo plataus masto karo pradžios.

Prezidentas Gitanas Nausėda su oficialiu vizitu viešėjo Lenkijoje, kur daug dėmesio buvo skirta saugumo, gynybos klausimams, geopolitinės padėties vertinimui, paramos Ukrainai telkimui. Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė lydėjo prezidentą vizito metu. Pasak vyriausiosios patarėjos, demokratinės šalys delsia pertvarkyti savo ekonomikas karo pramonei, todėl šiandien trūksta ginkluotės bei amunicijos ir pačioms, ir Ukrainai.

60 dienų – tiek Prancūzijos prezidentui prireikė naujam premjerui surasti. Tokiam, kuris iš karto nebūtų nuverstas. Paskutinę savaitę viešojoje erdvėje skambėjo kelios pavardės, savo pasiūlymą teikė ir rinkimus laimėję kairieji. Bet visi jie, pasak Emmanuelio Macrono, nebūtų sulaukę pakankamo palaikymo. Tačiau panašu, jog ir paskirtajam premjerui nebus lengva.

Nors Tiuringija – viena mažiausių Vokietijos žemių, jos gyventojų apsisprendimas praėjusį savaitgalį sudrebino visą šalį. „Alternatyva Vokietijai“ tapo pirmąja kraštutinių dešiniųjų jėga, laimėjusia žemių rinkimus nuo nacių laikų. Šokas ne tik dėl sulaužyto istorinio tabu, bet ir dėl valdančių partijų nukraujavimo. Stabilumo Berlyne, taip pat ir dėl paramos Ukrainai, dabar gali būti dar mažiau. Ypač kai rinkimuose Tiuringijoje ir Saksonijoje sustiprėjo ne tik kraštutinė dešinė. Į priekį šovė su Rusija raginanti kalbėtis radikali kairė.

Lietuvai su futbolu nesiseka. Tai rinktinė pralaimi vienas rungtynes po kitų, tai iš viso negali savo stadione žaisti. Gėda ne vien futbolui, bet visai Lietuvai. Taip kalba futbolo žmonės, nes į Lietuvą UEFA „Tautų lygos“ rungtynių atvykę Kipro futbolininkai nesutiko žaisti „bulvių lauke“. „Bulvių lauku“ Kauno Dariaus ir Girėno stadiono veja tapo po masinių koncertų. Kol neturėsime atskiro futbolo stadiono, tokios situacijos tik kartosis, sako ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Deividas Šemberas.

Nors laikytas Rusijos šnipu, jis buvo tikras Norvegijos numylėtinis, ir ne dėl to, kad norvegai nemato Maskvos grėsmės, o dėl to, kad suprato, jog gyvūnas nėra jų priešas. Prieš penkmetį išgarsėjęs baltasis banginis, kurį norvegai praminė Valdimiru, nugaišo. Gamtininkai aiškinasi, ar jo mirtis nebuvo smurtinė, tačiau Valdimiras – jokia išimtis. Žmonės karuose ir anksčiau naudodavo gyvūnus – kaip šnipus, kaip laiškanešius, karo mašinas ar kaip kovos simbolius.

Ved. Nemira Pumprickaitė.