Po penkis mėnesius trukusių bandymų įtikinti Vladimirą Putiną derėtis dėl paliaubų – Donaldo Trumpo kantrybė, panašu, išseko. Pareiškęs, kad pokalbiai su Putinu beprasmiški, Amerikos prezidentas Ukrainai žada daugiau ginkluotės. Rusijai vis labiau graso galingomis sankcijomis. Svarbų pranešimą dėl Rusijos jis žada paskelbti jau rytoj. Tačiau Kremlius į pasikeitusį Trumpo toną nereaguoja. Vietoj to, stipriau bombarduoja Ukrainą.

Iš pradžių pranešta apie pavojingą nusikaltėlį, į Lietuvą įvažiavusį per Lenkijos sieną. Vėliau – apie iš Baltarusijos įskridusį droną. O po to daliai žmonių dingo telefono ryšys. Taip atrodė šis ketvirtadienis. Netrukus viskas išsisprendė. Ryšys atkurtas. Nusikaltėlis rastas negyvas. Paaiškėjo, kad įskridęs rusiškas bepilotis nekelia pavojaus. Ši įvykių virtinė – lyg pratybos tiek mūsų institucijoms, tiek visuomenei, tiek žiniasklaidai.
Ar išlaikėme egzaminą? Laidoje – pokalbis su atsargos pulkininku Vaidotu Malinioniu.

Šios savaitės pranešimai apie tai, kad netrukus bus pasiektos paliaubos Gazos Ruože, gali pasirodyti esąs dar vienas tolimas miražas. Iki skausmo pažįstamas. Jau ne kartą matyta situacija, kai likus sutarti dėl kelių paskutinių detalių, mėnesius trukęs procesas ima ir subyra. Jei tai kartosis ir šįkart, derybų nebus išgelbėjęs net garsiai išsakytas Donaldo Trumpo lūkestis, kad karo pabūklai Gazoje pritils artimu metu. Izraelio premjerui žlugusios derybos ir vėl suteiks dingstį, kad „Hamas“ nesukalbama ir vienintelis būdas tai užbaigti – kariauti. Nors vis daugiau stebėtojų konstatuoja, kad kariauti netrukus tiesiog nebeliks su kuo. Perspėjame – kai kurie vaizdai ir pasakojimai reportaže gali sukrėsti.

Bosnijoje šią savaitę paminėtos didžiausių nuo Antrojo pasaulinio karo žudynių – Srebrenicos genocido – 30-osios metinės. Bosnijos serbų pajėgos 95-aisiais išžudė per 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų. Kaip ir per kiekvieną sukaktį, pasaulio lyderiai žadėjo nepamiršti kraupių istorijos pamokų, bet bėgantis laikas žaizdas ne gydo, o tik drasko. Vis dar dingusių aukų paieškos įstrigusios, genocido neigimas plinta, o trapią taiką griauna Kremliaus remiamas Bosnijos serbų lyderis.

Baigėsi pirmieji antros Gitano Nausėdos kadencijos metai. Ryškiausiai per juos skambėjo prezidentūros iniciatyva skirti gynybai 5 procentus nuo bendrojo vidaus produkto ir jo santykiai su valdančiaisiais. Jis klaida vadino Nemuno aušros dalyvavimą koalicijoje, tačiau neskubėjo vertinti premjero Gintauto Palucko verslo aplinkybių. Apžvalgininkai sako, kad Nausėda per pirmuosius metus įsipatogino poste, ir pasigenda jo „tautos vienytojo“ vaidmens.

Šįmet minimas Šengeno erdvės 40-metis, tačiau kai kurios šiai erdvei priklausančios šalys vėl grąžina vidaus sienų kontrolę. Lenkija nuo pirmadienio laikinai įvedė patikras pasienyje su Lietuva ir Vokietija. Oficiali priežastis – taip bus kovojama su nelegalia migracija. Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Andžejus Pukšto abejoja, kad tokios priemonės išspręs problemą.

Nuo „Brexit“ praėjo jau penkeri metai, bet tik šią savaitę pirmasis Europos lyderis atvyko valstybinio vizito į Jungtinę Karalystę. Tris dienas Britanijoje viešėjęs Prancūzijos prezidentas neslėpė: britai buvo apgauti – jiems aiškino, kad palikusi Europos Sąjungą Jungtinė Karalystė galės pati tvarkytis su migracija. Tačiau dabar aiškėja, kad „Brexit“ yra tik dar viena kliūtis, kai per Lamanšą valtimis plūsta vis daugiau prieglobsčio prašytojų.

Ved. Aistė Valiauskaitė.