Po to, kai sovietai išstūmė vokiečius iš Lietuvos ir antrąkart ją okupavo, prieš prasidėjusias represijas ir šaukimą į sovietų kariuomenę sukilę žmonės traukėsi į miškus, šalies teritorijoje pradėjo kurtis partizaninės kovos būriai. Lietuvos partizaninis karas, prasidėjęs 1944-aisiais, galutinai sutriuškintas 1953-aisiais, neabejotinai buvo stipriausias Lietuvos politinės visuomenės veiksmas valstybės istorijoje. Žaliukai, miško broliai buvo laikomi kovotojais už nepriklausomą nuo sovietų Lietuvą, tačiau „karo po karoׅ“ – partizaninio pasipriešinimo pradžios datos – mes nesame įteisinę. Į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl to kreipėsi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. Centras siūlo tokia data laikyti 1944 metų liepos 21 dieną. Su jo vadovu istoriku, humanitarinių mokslų daktaru Arūnu Bubniu – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė.