Tęsiantis visus nustebinusiam Ukrainos įsiveržimui į Rusiją, nestinga kritikos šiam ukrainiečių kariuomenės sprendimui. Esą šiuo metu į kovą Kurske mesti gerai ginkluoti kariai, svarbūs gynybai Donbase, kur toliau stumiasi priešo pajėgos, o operacija – viso labo nebloga viešųjų ryšių kampanija. Tokios pozicijos laikosi dalis Vakarų universitetų profesorių ir analitikai, niekada nepriėmę sprendimų kare. Savo ruožtu kariuomenių atstovai supranta, kad kare bet koks žingsnis paliečia visus sluoksnius – nuo priešo visuomenės nuotaikų, gynybai reikalingos karių kovinės dvasios ar net sąjungininkų noro remti.

Prieš beveik dvejus metus surengtas sabotažas prieš „Nord Stream“ dujotiekius vis dar išlieka mįslinga istorija, keliančia daug klausimų. Tačiau vis pasirodančios naujos detales pirštu beda į Ukrainą. Šią savaitę Vokietija išdavė Europos arešto orderį Ukrainos nardymo instruktoriui, kuris, kaip įtariama, su komanda ir sprogdino vamzdynus Baltijos jūroje. O amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ savo tyrime teigia, kad apie „Nord Stream“ sabotažą žinojo ir Volodymyras Zelenskis, tik vėliau esą jis atsitraukė. Kyjivas visus įtarimus atmeta.

Esame arčiau nei bet kada anksčiau, kad rastume susitarimą, teigia Jungtinių Valstijų prezidentas, komentuodamas šią savaitę įvykusias Gazos Ruožo paliaubų derybas. Esą penktadienį pateiktais pasiūlymais siekiama išspręsti paskutinius kariaujančių pusių nesutarimus. Optimistiškai teigia nusiteikę ir iš derybų grįžę Izraelio atstovai, tačiau lieka neaišku, kaip į tai reaguos „Hamas“, kuri savo derybininkų į pokalbius nesiuntė. Dalies teigimu, paliaubų derybos – ne tik paskutinė galimybė atgauti įkaitus bei nutraukti ugnį, bet ir galimybė suvaldyti viso regiono įtampą, kilusią tikintis Irano išpuolio ir plataus karo.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas – dar vienas parlamentaras, kuriam ant plauko pakibo rinkimai. Dėl čekiukų skandalo šią savaitę praradęs neliečiamybę, jis pranešė ginsiąs, vadinasi, kaltas nesijaučia, nors generalinė prokurorė kalba net apie 19 suklastotų dokumentų. Per šią Seimo kadenciją neliečiamybę dėl skandalų prarado ne vienas politikas, tačiau vieniems tai kainavo itin brangiai, kitiems priešingai – atsivėrė naujų galimybių.

Po to, kai sovietai išstūmė vokiečius iš Lietuvos ir antrąkart ją okupavo, prieš prasidėjusias represijas ir šaukimą į sovietų kariuomenę sukilę žmonės traukėsi į miškus, šalies teritorijoje pradėjo kurtis partizaninės kovos būriai. Lietuvos partizaninis karas, prasidėjęs 1944-aisiais, galutinai sutriuškintas 1953-aisiais, neabejotinai buvo stipriausias Lietuvos politinės visuomenės veiksmas valstybės istorijoje. Žaliukai, miško broliai buvo laikomi kovotojais už nepriklausomą nuo sovietų Lietuvą, tačiau „karo po karoׅ“ – partizaninio pasipriešinimo pradžios datos – mes nesame įteisinę. Į Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl to kreipėsi Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga. Centras siūlo tokia data laikyti 1944 metų liepos 21 dieną. Su jo vadovu istoriku, humanitarinių mokslų daktaru Arūnu Bubniu – pokalbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė.

Jis – vienas pagrindinių elektromobilių gamintojų, kurio bendrovės raketomis NASA viliasi nuskraidinti žmones į Mėnulį. Bet jam priklausančiame socialiniame tinkle jis pats veliasi į ginčus su pasaulio lyderiais ir Europai prognozuoja pilietinį karą. Elono Musko įtaka JAV ir pasaulio politikai tokia, kad pareigūnai santykių su jo valdoma „X“ platforma problematiką prilygina santykiams su didele valstybe.

Ved. Nemira Pumprickaitė.