Daugiau nei 100 tūkstančių balsų už Eduardą Vaitkų sukėlė diskusijas. Vieni rodo į Šalčininkus ir Visaginą, kur Vaitkus surinko balsų daugumą, kiti ragina nekiršinti tautinių mažumų, nes jo rinkėjo paveikslas gerokai platesnis – nusivylęs valstybe ir mažai ką bendra su ja turintis. Šalčininkų rajono politikai piktinasi, kad tik po rinkimų į juos atkreipiamas dėmesys, o po to jie vėl pamirštami. Ekspertai sako, kad per daug skubame kaltinti tautines mažumas.

Kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu, kaip ir prieš penkerius metus, vyko referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Tačiau, kaip ir prieš penkerius metus, jis nepavyko, nors įvyko. Apie nepavykusį referendumą – buvęs Europos žmogaus teisių teismo teisėjas, Vilniaus universiteto profesorius Egidijus Kūris.

Politinis smurtas, Europos istorinėje atmintyje dar neseniai buvęs tolimas šešėlis, pamažu tampa reguliariai pasikartojančiu reiškiniu. Vokietijos gatvėse puldinėjami kandidatai į Europos Parlamentą, kitur politikai sulaukia grasinimų. Tačiau šią savaitę peržengta linija – pasikėsinta į Europos Sąjungos valstybės lyderį, Slovakijos premjerą Robertą Fico.

Esame kryžkelėje, pasirinktas kelias nuspręs šalies ateitį. Taip paskutinių savaičių įvykius Sakartvele komentuoja ne vienas apžvalgininkas. Kai šią savaitę valdančioji partija patvirtino vadinamąjį agentų įstatymą, tai buvo ženklas, kad renkamasi kelias į Rusiją. Bet tūkstantinės minios reikalauja apsigręžti ir tęsti metų metus žadėtą kelią į Vakarus. Pernai valdžia pakluso, dabar, panašu, to daryti neketina. Nesitraukti žada ir protestuotojai.

Estijos premjerė Kaja Kallas neretai laikoma Europos Sąjungos politine žvaigžde. Briuselyje liberalai jai siūlė tapti kandidate užimti Europos Komisijos postą, tačiau ji atsisakė. Pasaulio spaudoje ji ilgą laiką aptarinėta ir kaip viena pagrindinių kandidačių vadovauti NATO. Bent jau kol didžiųjų šalių į savo pusę nepalenkė buvęs Nyderlandų premjeras Markas Rutte.

Rusijoje – naujas gynybos ministras. Tiesa, pakeitęs Sergejų Šoigu, Andrejus Belousovas buvo netikėtas Putino pasirinkimas, bet suprantamas. Konservatyvus ekonomistas tinka šiam postui, kai Rusijos išlaidos jėgos struktūroms, pasak Kremliaus, siekia 6,7 procento BVP, artėja prie ribos, kuri Sovietų Sąjungai tapo pražūtinga.

Grupė parlamentarų kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl pagalbinio apvaisinimo ribojimo nesusituokusiems ir vienišoms moterims. Bandys išsiaiškinti, ar tai pažeidžia žmogaus teises į šeimą. Žmogaus teisių aktyvistai stebisi, kodėl dėl šių teisių Lietuvoje reikia kovoti, kai dar praeitame šimtmetyje apibrėžtos tarptautinės moterų ir reprodukcinės sveikatos teisės.

Ved. Nemira Pumprickaitė.