Apie namus, muzikalius paukščius ir kultūrinį nerimą – jaukiame maestro namų kiemelyje. „Juk be kultūrinio nerimo neišspręsime elementariausių konfliktų…“, – sako prof. Giedrius Kuprevičius.

„Esu įsirašęs ir išsišifravęs muzikalaus strazdo giedojimą. Taip parašiau ir pjesę..“, – pasakoja maestro.

„Kai su žmona rašėme nacionalinį diktantą, pagalvojau, o kodėl negalime padaryti muzikinio diktanto? Juk muzikantų pilna, perpildytos muzikos mokyklos…“, – kalba kompozitorius G. Kuprevičius.

Kauno miesto karilionas, kurio skambesiu rūpinosi Giedrius Kuprevičius, šiandien jam užrakintas. „Nutolo nuo manęs Kaunas, turbūt jau dešimtmetį mano muzika skamba kituose miestuose“, – pasakoja maestro G. Kuprevičius.

Premjera Kauno valstybiniame lėlių teatre pagal A. de Sent Egziuperi pasaką „Mažasis princas“. Pasak spektaklio „Mažojo princo rožė“ režisieriaus Arvydo Lebeliūno, tai lyg nespalvota seno draugo nuotrauka, kuri sukelia prisiminimus ir nukelia į paprastesnius laikus.

„Norėčiau niekada nesuaugti, išlaikyti vaikišką tyrumą ir paprastuose dalykuose įžvelgti stebuklą“, – kalba aktorė Indrė Endriukaitė.

„Mažasis princas“ parašytas Antrojo pasaulinio karo metais, aktualus ir šiandien.

„Netgi vaizduose iš Ukrainos karo matai, kaip kareivis, paėmęs kačiuką, pamiršta karo baisumą, pragarą, kuriame turi dalyvauti. Tai ir yra Mažojo princo akimirka, sugrįžimas prie esminių vertybių“, – pasakoja pjesės „Mažojo princo rožė“ autorius Vytautas Balsys.