„Teko girdėti pasakymą, jog lietuviai, gyvenantys Lietuvoje, pavargo nuo karo. Suprantu, kad ukrainiečiai pavargo, tačiau nuo ko gali pavargti lietuviai? Juk mes nekariaujam”, – svarsto lenktynininkas Stasys Tarailė. Per dvejus karo metus kauniečio ryžtas nesikeitė, keitėsi tik pagalbos Ukrainai būdai. Jis su komanda kartą į mėnesį važiuoja į Ukrainą, prasidėjus karui pradėjo gaminti neperšaunamas liemenes, kurių plokštės atlaikytų rusiškus šovinius. Tačiau karas Stasiui atnešė ir meilę – Jarina Tovkailo užsimena, kad jos draugystę su Stasiu vienija patriotiškumas ir noras nugalėti blogį.

„Nužvelgė mane ir sako: „fyfa tu fyfa, argi tu dirbsi muziejuje?“, – pirmą pokalbį su muziejaus direktoriumi prisimena Aldona Snitkuvienė, kuri muziejuje jau 60 metų. 60 straipsnių, 4 monografijos. Nuo Tilmansų iki Tiškevičių. Tačiau darbai nesibaigia – moteris neseniai į spaustuvę pridavė knygą apie Raudondvario Tiškevičius. Anot dailės istorikės, pavyko atnarplioti daug įdomių istorijų. Pavyzdžiui, apie apgautą grafą perkant dvi vaikų mumijas, kurios, pasirodo, buvo netikros.

Dabar Aldona už nuopelnus savo darbo srityje gali didžiuotis pelnyta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Ar patikėsite, kad labiausiai įstatymo saugomas vabalas – niūriaspalvis auksavabalis – gyvena Kauno zoologijos sode? Šiuo metu lervos miega ir šiandien „vabalų teises“ saugo vietiniai darbuotojai. Bet jau greitai lervos pabus, pavirs į vabalus ir prasidės tuoktuvių metas. „Tikiuosi, kad kažkada Kauno ąžuolyne tiek daug bus niūriaspalvių auksavabalių, kad vaikščiodami vasaros metu galėsime užuosti persikų arba žaliosios arbatos kvapus. Tokį kvapą šie vabalai išskiria poruodamiesi“, – kalba zoologijos sodo darbuotojai E. Praspaliauskas ir K. Mikėnas. Kauno zoologijos sode knibždėti knibžda ir kitų vabaliukų. Kaukolėtieji tarakonai iš Pietų Amerikos, svirpliai, skėriai, gyvalazdės. Ar kada girdėjote šnypščiantį Madagaskaro tarakoną?