NATO šią savaitę minėjo jubiliejų – ir iš sveikinimų choro, kad galingiausias istorijoje aljansas savo narėms užtikrino 75-erius taikos metus, išsiskyrė Lietuva. Ji įspėjo, kad sunkiausias NATO mūšis galbūt dar tik laukia. Visa ligšiolinė Aljanso sėkmės istorija rėmėsi idėja, kad pranašesnė Vakarų karinė galia atgraso Kremlių. Bet dabar Rusija kiekvieną savaitę vis aiškiau rodo, kad nebepaisys jokių signalų iš Vakarų ir elgsis kaip panorėjusi. Todėl ir Vakarų sostinės vis karštligiškiau ieško naujų sprendimų.

Na, ir įrodymas, kad Rusija Vakarų atžvilgiu didelių skrupulų neturi. Pernai Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas vėl dėmesio centre. Tik ne dėl ten priimtų sprendimų. Bendras nepriklausomų Rusijos, Vokietijos ir Amerikos žurnalistų tyrimas skelbia, kad Vilniuje galėjo būti panaudotas mįslingas ginklas, sukeliantis Havanos sindromą. Pentagonas patvirtino, kad aukšto rango Amerikos pareigūnui Vilniuje pasireiškė simptomai, panašūs į tuos, apie kuriuos kalba patyrusieji Havanos sindromą. Tyrimas dėl to kaltę meta Rusijai, nes Rusijos karinės žvalgybos specialaus padalinio agentai lankėsi Vilniuje. Vašingtonas Maskvos nekaltina, tačiau tai vėl paskatino diskusijas apie paslaptingą sindromą, kurio simptomus jautė daugiau nei šimtas Amerikos diplomatų ir žvalgybininkų visame pasaulyje.

Rusija veikia ne tik NATO teritorijoje, Europos Sąjungoje jos pastangos taip pat akivaizdžios. Europoje vis garsiau kalbant apie taikos meto pabaigą, Bendrija ne vieną dešimtmetį ieško atsakymų, kaip atsakyti į Rusijos hibridinį karą. Praregėjimas po invazijos į Ukrainą, sankcijos ir draudimai durų Rusijos įtaikai neužtrenkė net į Bendrijos centrą – Europos Parlamentą. Bent jau taip aiškėja iš Čekijos, Belgijos ir kitų valstybių atlikto tyrimo. Pasak pareigūnų, prisidengiant prorusiška svetaine, Europos politikai iš Rusijos gavo kyšių ir mainais už tai skleidė Maskvos propagandą.

Rusija intensyvina atakas Ukrainos miestų atakas iš oro. Fronto linijoje, toliau spaudžia ukrainiečių karius. Kyjivo nuomone, Maskva taip kloja pamatą plataus masto puolimui, kuris gali prasidėti artimiausiais mėnesiais, vos išdžius klampi Ukrainos žemė. Ir nors Vakarų apžvalgininkai mano, kad rusai nepajėgūs pasiekti reikšmingo proveržio, ukrainiečiai kasa apkasus. Be svyruojančios Jungtinių Valstijų paramos, optimizmo tiek priešą sulaikyti, tiek stumti tolyn, nedaug.

Labdaros organizacijos „World Central Kitchen“ įkūrėjas, garsių restoranų Amerikoje savininkas laikraštyje „New York Times“ rašo: „Negalite išgelbėti įkaitų bombarduodami kiekvieną pastatą Gazoje. Negalite laimėti karo pasmerkę badui jos gyventojus“. Izraelio raketų ataka prieš jo įkurtos labdaros organizacijos vilkstinę, kai žuvo septyni darbuotojai, vėl kelia daug klausimų ir dėl išpuolio, ir dėl Izraelio karo Gazos Ruože, kur žuvo daugiau nei 33 tūkst. palestiniečių, o humanitarinė padėtis pasiekė dugną.

Panašu, padėtas taškas kalboms apie korupcijos apraiškas Krašto apsaugos ministerijoje ir perdėtą kai kurių Seimo narių dėmesį pirkimams krašto apsaugos sistemoje. Generalinė Prokuratūra, kaip ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, paskelbė, kad nemato pagrindo tirti galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje. Seimo NSGK nariai sako, kad, besitraukdamas iš pareigų, Arvydas Anušauskas savo žodžiais padarė žalą ir politikams, ir galimybėms gynybai pritraukti daugiau lėšų. Po Anušausko pasitraukimo iš posto komitete kilo aistros ne tik dėl galimos korupcijos, bet ir dėl naujo komiteto pirmininko. Dėl jo Laisvės partija esą net iškėlė sąlygas konservatoriams.

Balandžio 6-ą dieną prieš dvidešimt metų pirmąkart Europoje įvyko apkaltos procesas – 13 mėnesių ir 11 dienų prezidento pareigose išbuvęs Rolandas Paksas buvo pašalintas. Paksui buvo uždrausta iki gyvos galvos eiti pareigas, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Po septynerių metų – 2011-aisias – Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Paksas prieš Lietuvą pripažino, kad draudimas Paksui visam laikui būti renkamam Seimo nariu yra neproporcingas ir prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Dar po trejų metų – 2014-aisiais – Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs Pakso skundą, nutarė, kad Lietuva pažeidė jo politines teises, kai uždraudė po apkaltos eiti Aukštas pareigas. Konstitucijos pataisa, atverianti kelią Paksui į Seimą, prezidentūrą ar savivaldą, priimta tik prieš dvejus metus – 2022-ųjų balandį.

Ved. Nemira Pumprickaitė.