Penktadienio vakarą didžiausias per 20 metų teroro išpuolis Rusijoje pareikalavo mažiausiai 137 gyvybių. Dalies kūnų galbūt nepavyks surasti ir atpažinti. Tikriausiai nepavyks sužinoti ir kas iš tikrųjų nutiko koncertų salėje.

Europos Sąjungos lyderiai šią savaitę visomis išgalėmis siekė įrodyti, kad karo akivaizdoje nėra silpni. Vokietijos kancleris pritarė planui panaudoti įšaldytus Rusijos pinigus Ukrainai remti, taip nutraukęs dvejus metus trukusias dvejones – teisėta tai ar ne.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, dalis Vakarų lyderių vis dar neįvertina Rusijos keliamos grėsmės, sako buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Kurtas Volkeris. Nors yra įsitikinęs, kad Kongresas galiausiai patvirtins įstrigusią paramą, pripažįsta – požiūris, kokie ginklai turi pasiekti Ukrainą, privalo pasikeisti.

Per pastarąjį penkmetį NATO patyrė stulbinamą virsmą: nuo kalbų apie „smegenų mirtį“ iki Rusijos agresijos išprovokuotos plėtros, o paskutinėmis savaitėmis – net ir teorinių pasvarstymų apie galimybę siųsti karių į Ukrainą. Tačiau, kad pokytis būtų išties prasmingas, vien vizijų neužteks. „Savaitė“ pradeda reportažų apie NATO ciklą, skirtą artėjančioms Lietuvos 20-osioms narystės Aljanse metinėms paminėti.

Keičiantis krašto apsaugos ministrui – tarnybų tyrimai, korupcijos paieškos, opozicijos demaršas dėl gynybos mokesčio ir Lauryno Kasčiūno praeities nuodėmės.

Konstituciniam Teismui paskelbus, kad turi būti leidžiama dėl svarbių priežasčių nutraukti pensijų kaupimą, priežastis gali tekti išaiškinti jam pačiam.

Slovakijos demokratija panašėja į Vengrijos, tačiau į antrą prezidento rinkimų turą patekęs nepartinis kandidatas žada priešintis ,,orbanizacijai".

Ved. Nemira Pumprickaitė.