Pirmieji Čikagos lietuvius buvo laidojami svetimose kapinėse: čekų, lenkų ar vokiečių. Todėl XX amžiaus pradžioje buvo nuspręsta įsteigti lietuviškas – tautines, laisvamanių kapines Čikagoje, kur pradėti laidoti „bedieviai“.
„Tuo metu visuomenės ląstelė buvo draugijos: jų nariai ir tave palaidos, artimiesiems išmokės pašalpą, padės ligos atveju. Anksčiau draugijos veikė kaip šiandieninis draudimas“, – pasakoja daugiau nei 30 metų Čikagoje gyvenantis dokumentinių filmų kūrėjas Arvydas Reneckis.
„Didžiausias šių kapinių vartų atvėrimas plačiajai visuomenei įvyko, kai buvo pastatytas kryžius Sibiro tremtiniams. Tuomet atvykęs, dabar jau kardinolas, Audrys Juozas Bačkis pašventino ne tik kryžių, bet ir visas kapines. Tada čia „lijo“ šventu vandeniu“, – pasakoja A. Reneckis.
Kapinėse – kryžių nedaug, pastabi Vaidas Petrulis. „Lietuviškas kryžius, koplytstulpis yra savotiška mūsų lietuviška piramidė, aukščiausias architektūrinis pasiekimas“, – kalba architektūros istorikas.
Kitos nuorodos: