Boružė, nors dar ji vadinama Dievo karvyte, gali būti tikras velniūkštis. Sakoma, kad boružė neša laimę, net jei ir ne sau pačiai. Šiam gyvūnėliui tai nesvarbu! Jei tik gali smagiai padūkti! Ovalios kūno formos boružėlė yra visai maža, nuo 3,5 iki 5,5 mm dydžio. Ji turi tris poras kojų, vieną porą sparnų, skirtų skraidyti, ir antsparnius, kurie suteikia apsaugą.

Daugiausia boružės minta amarais, bet mėgsta ir kitus mažus padarėlius, ypač minkštus, tokius, kaip erkės, skydamariniai ar vabzdžių lervos. O dietos boružėms visai nereikia, nes jos nestorėja.

Taškelių boružės gali turėti du, penkis, septynis, dešimt, keturiolika, dvidešimt du ar net dvidešimt keturis, priklausomai nuo rūšies. Taškelių skaičius niekaip nesusijęs su boružiųų amžiumi, nes šis padarėlis retai kada išgyvena ilgiau kaip trejus metus. Spalva gali keistis priklausomai nuo amžiaus, o taškelių skaičius – ne. Pasaulyje egzistuoja mažiausiai šeši tūkstančiai boružių rūšių ir jos atskiriamos pagal taškelius. Pavyzdžiui, boružės, turinčios skirtingą taškelių skaičių, tarpusavyje nesidaugina.

Gera žinia ta, kad sodininkai jas dievina! Jos ėda visokius kenkėjus, pavyzdžiui, amarus, tai nereikia nė insekticidų!

Parengta pagal „France Inter“ tinklalaidę „Bestioles“, kurtą kartu su Prancūzijos Nacionaliniu Gamtos istorijos muziejumi.

Teksto autorius Alice Butaud

Vertėja Marija Bogušytė

Pasakotojas Vaidotas Žitkus

Boružė Judita Urnikytė

Garso režisierė Sonata Jadevičienė

Dailininkė Milda Kargaudaitė