Padarėliai
Gyvūnijos pasaulio nuotykiai! Tai nauja tinklalaidė penkerių–septynerių metų vaikams. Tiek didžiuliai, tiek ir visai mažyčiai gyvūnai nuolat patiria kvapą gniaužiančių nuotykių. Ieškant maisto, kuriantis gyvenamąjį plotą ir rūpinantis jaunikliais jiems neretai tenka susidurti su iššūkiais, kovoti už būvį. Ši laidelė kviečia vaikus tyrinėti pasaulį, apie kurį jie galbūt yra girdėję, bet kurio iš tiesų nepažįsta. Pasakotojas supažindina vaikus su vis kitu gyvūnu, jo istorija ir ypatybėmis. Kiekvienos laidelės pabaigoje jaunasis klausytojas išmoksta po vieną svetimos kalbos žodį, susijusį su tąkart aptartu gyvūnu. Tie svetimi žodžiai vaiko ausims skamba labai egzotiškai ir leidžia dar labiau pasinerti į nepaprastą nuotykių bei staigmenų kupiną gyvūnijos pasaulį! Ši laida naudinga tuo, kad skatina sąmoningai tyrinėti bioįvairovę ir žaismingai bei nuotaikingai suteikia informaciją.
Šernas: draugai kaip šernai
2024-08-19 09:15
Žalioji meleta: pankas medine galva
2024-08-12 09:15
Lydeka: upės dantys
2024-08-05 09:15
Kandis: muziejaus ėdrūnė
2024-07-29 09:15
Aštuonkojis: siaubas Karibų jūroje
2024-07-22 09:15
Raudonoji lapė: nepailstama medžiotoja
2024-07-15 09:15
Lašiša – sportininkė, turinti gerą atmintį
2024-07-10 09:15
Utėlė: baisiai kibi maža pabaisėlė
2024-07-01 09:15
Švilpikas: švilpiko jauniklis nenori miegoti!
2024-06-24 09:15
Šimtakojis: vienišas padarėlis
2024-06-17 09:15
Delfinas: konfliktas atviroje jūroje
Afalina yra puikios formos, nuolat šypsosi ir be atvangos nardo, šokinėja, žuvauja bei gaudo bangas. Geranoriškos ir paslaugios žmonėms afalinos įtraukia mus į savo šėliones. Bet tai – laukinis gyvūnas, o jūra – ne saugomas baseinas.
Afalina yra didesnė už dantytąjį ir paprastąjį delfinus. Jos ūgis gali siekti iki 3,5 metrų, o svoris – 3 kilogramus. Išgyvena afalinos apie 40-50 metų.
Egzistuoja dvi gana skirtingos afalinų populiacijos: vienos gyvena prie krantų ir dažniausiai migruoja negiliuose vandenyse, o kitos mėgsta atvirąją jūrą. Ir šios dvi populiacijos tarpusavy ne visada gerai sutaria.
Afalina minta žuvimis, krevetėmis, sepijomis ar kalmarais, kuriuos dažnai pasigauna jūros gelmėse. Afalinos lengvai prisitaiko prie aplinkos.
Delfinai neturi balso stygų, todėl garsus skleidžia per oro kišenes. Tai tarsi spragsėjimas, kuris stiprėja, eidamas pro galvos priekyje esantį iškilusią riebią masę. Susiformuoja labai tikslus vaizdas to, ką jie ištyrė. Delfinai regi per garsus! Ir tai vadinama echolokacija.
Parengta pagal „France Inter“ tinklalaidę „Bestioles“, kurtą kartu su Prancūzijos Nacionaliniu Gamtos istorijos muziejumi.
Teksto autorius Gwénael David
Vertėja Marija Bogušytė
Pasakotojas Vaidotas Žitkus
Delfinas Benita Vasauskaitė
Garso režisierė Sonata Jadevičienė
Dailininkė Milda Kargaudaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: