Padarėliai
Gyvūnijos pasaulio nuotykiai! Tai nauja tinklalaidė penkerių–septynerių metų vaikams. Tiek didžiuliai, tiek ir visai mažyčiai gyvūnai nuolat patiria kvapą gniaužiančių nuotykių. Ieškant maisto, kuriantis gyvenamąjį plotą ir rūpinantis jaunikliais jiems neretai tenka susidurti su iššūkiais, kovoti už būvį. Ši laidelė kviečia vaikus tyrinėti pasaulį, apie kurį jie galbūt yra girdėję, bet kurio iš tiesų nepažįsta. Pasakotojas supažindina vaikus su vis kitu gyvūnu, jo istorija ir ypatybėmis. Kiekvienos laidelės pabaigoje jaunasis klausytojas išmoksta po vieną svetimos kalbos žodį, susijusį su tąkart aptartu gyvūnu. Tie svetimi žodžiai vaiko ausims skamba labai egzotiškai ir leidžia dar labiau pasinerti į nepaprastą nuotykių bei staigmenų kupiną gyvūnijos pasaulį! Ši laida naudinga tuo, kad skatina sąmoningai tyrinėti bioįvairovę ir žaismingai bei nuotaikingai suteikia informaciją.
Šernas: draugai kaip šernai
2024-08-19 09:15
Žalioji meleta: pankas medine galva
2024-08-12 09:15
Lydeka: upės dantys
2024-08-05 09:15
Kandis: muziejaus ėdrūnė
2024-07-29 09:15
Aštuonkojis: siaubas Karibų jūroje
2024-07-22 09:15
Raudonoji lapė: nepailstama medžiotoja
2024-07-15 09:15
Lašiša – sportininkė, turinti gerą atmintį
2024-07-10 09:15
Utėlė: baisiai kibi maža pabaisėlė
2024-07-01 09:15
Švilpikas: švilpiko jauniklis nenori miegoti!
2024-06-24 09:15
Šimtakojis: vienišas padarėlis
2024-06-17 09:15
Lūšis: pretenzingasis tundros vaiduoklis
Kartą gyveno vienišas kačių šeimos žinduolis, kuris nuo visų slapstydavosi. Bet žiemos pabaigoje prasidėjo meilės sezonas! Laikas jam eiti į naktį ir susirasti patelę.
Lūšis primena vaiduoklį. Gyvena slapstydamasi ir išlenda tik sutemus. Keliaukim į Sibiro taigą, kurioje gausu eglių.
Ilgakojės lūšies smailūs ausų galiukai turi juodus plaukų šepetėlius. Lūšis panaši į didelę laukinę katę, bet yra dar didesnė. O jos uodega gerokai trumpesnė ir su juodu galu.
Ausų šepetėliai jaučia vibracijas kaip antenos. Su jomis lūšis pastebi net menkiausius judesius. Dar ji turi nepriekaištingą uoslę ir labai gerą klausą. O kalbant apie regėjimą, tai ne veltui sakoma „lūšies akis“. Bet už erelio lūšies regėjimas ne geresnis.
Juodomis dėmėmis nusėtas kailis primena karinę uniformą ir atstoja maskuotę. Kad ir koks būtų metų laikas, lūšį pastebėti labai sunku, nes žiemą jos kailis būna rusvai pilkas, o vasarą – cinamono spalvos.
Lūšių patinai neieško patelių savo teritorijoje, bet... jeigu jau kalnas neateina pas tave, tai pats pas jį eik. Šis gyvūnas rado savo mylimąją ir metas pasišalinti – prasideda paradas ir mes leisime jiems ramiai atsitraukti.
Parengta pagal „France Inter“ tinklalaidę „Bestioles“, kurtą kartu su Prancūzijos Nacionaliniu Gamtos istorijos muziejumi.
Teksto autorė – Alice Butaud
Vertėja Marija Bogušytė
Pasakotojas Vaidotas Žitkus
Lūšis Benita Vasauskaitė
Garso režisierė Sonata Jadevičienė
Dailininkė Milda Kargaudaitė
Susiję žanrai
Kitos nuorodos: