Anapilin išėjusius sūnų ir vyrą prisiminusi Ramutė Rachlevičiūtė: kiekvieną dieną mokausi neklausti „už ką?“

Menotyrininkei Ramutei Rachlevičiūtei norisi kalbėti apie meno vertę ir unikalumą, apie grožį ir trapumą, bet labiausiai – apie džiaugsmą ypatingame, kaip ji sako, menotyrininko darbe. „Menas turi daug pavidalų, bet visi jie nieko verti be vieno dalyko – gyvenimo meno”, - tikina profesorė. Kiek džiaugsmo yra jos gyvenimo kelionėje, kurioje ištikę duobių ir sunkių patirčių? Šviesaus atminimo kompozitoriaus, talentingo muziko Fausto Latėno našlė tiki gyvenimu ir jo menu.

Po 19 metų į gimtąją Etiopiją pirmąkart grįžusi Eskedar: visada jausiuos etiopė

Verslininkė Eskedar Tilahun, beveik po dvidešimties metų grįžusi į Etiopiją, iki savo kaimo, kuriame užaugo, nuvažiuoti negalėjo. Namus ji paliko dėl politinio persekiojimo ir iki šiol jai ten nesaugu. Jau 17 metų moteris Lietuvą vadina savo namais, bet ir pripažįsta, Tėvynės ir žmonių, kalbos ir kvapų, plataus ir aukšto horizonto ilgesys niekur nedingo. Kodėl kelias veda namo, kad ir kaip gerai įsipatogintum gyventi svetur?

Po sėkmingo debiuto kine, karjeros duobę išgyvenęs Kaniušonis: kiti galvojo, kad esu „pasikėlęs“

Lietuviškuoju Ričardu Giru vadinamas teatro ir kino aktorius Vytautas Kaniušonis viešumos vengia. Vėlyva sėkmė jį išmokė nedžiūgauti ir nesipūsti, blaiviai vertinti ir ramiai apgalvoti. Gyvenęs ir emigracijoje, ir įvairiose Lietuvos vietose, aktorius su žmona Asta kartu jau 40 metų. „Reikia būti tik savimi ir kitą priimti tokį, koks jis yra“, - apie didžiausią savo šeimos paslaptį sako Vytautas, išgyvenęs ne vieną psichologinę duobę, kai šalia reikėjo už jį tvirtesnio žmogaus.

Ved. Violeta Baublienė.