Po susitikimo su prezidentu, Laurynas Kasčiūnas vardija darbus ir jų įgyvendinimo terminus, jei būtų paskirtas į krašto apsaugos ministrus. Gitanas Nausėda dėl to apsispręsti žada dar šią savaitę – vos gavęs tarnybų vertinimus, ar Kasčiūnas gali eiti šias pareigas. Dviejų tarnybų, generalinės prokuratūros ir specialiųjų tyrimų, vadovus Nausėda priėmė dar prieš susitikimą su Kasčiūnu – esą, ieškant galimybių didinti gynybos biudžetą, negali likti jokių abejonių dėl viešųjų pirkimų skaidrumo.

Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, įmonės su politikais bendrauja, bet kalbos apie galimą neteisėtą įtaką meta šešėlį visai ant kojų bestojančiai pramonei. Jis pabrėžia, kad verslas pasigenda dialogo su Krašto apsaugos ministerija, atsakingieji už įsigijimus paviršutiniškai domisi rinka ir lietuviškos karinės pramonės galimybėmis.

Mokytojai – aktyviausia visuomenės grupė, rodo naujausias pilietinės galios indeksas. Jo sudarytojai sako, mokytojai keliskart labiau linkę įsitraukti į visas pilietines veiklas. Visgi savo pačių įtaką jie vertina menkiau negu visuomenė. Bendras pilietinės galios indeksas pernai mažai kito nuo 22-ųjų, bet tyrėjai pastebi teigiamą tendenciją – vis rečiau žmonės pilietinį aktyvumą mato kaip riziką.

Ilgai delsusi, Europos Komisija pasiūlė, kaip dėl sankcijų įšaldytą Rusijos turtą panaudoti perkant Ukrainai ginklus ir amuniciją. Tam siūloma skirti pelną, kurį uždirba Rusijos centrinio banko pinigus saugančios finansų įstaigos – maždaug tris milijardus kasmet. Temą apžvelgė VU Teisės fakulteto dėstytoja, advokatė dr. Inga Martinkutė ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Rytis Krušinskas.

Lenkijos ūkininkai intensyvina protestus prieš ukrainietiškų grūdų importą. Į šalies gatves šiandien dar kartą išriedėjo sunkioji technika, visoje šalyje užblokavusi daugiau nei 500 kelių. Kai kur ūkininkai praeiviams nemokamai dalijo obuolius ir daržoves, teigdami, jog lenkiška produkcija šiaip ar taip įstringa. Europos Sąjunga pratęsė lengvatas ukrainietiškiems produktams iki kitų metų vasaros, tačiau kai kurių žemės ūkio produktų importą ribos.

Laimingiausi pasaulyje ir vėl suomiai. Tai jau septintus metus iš eilės konstatuoja pasaulinis laimės indeksas. Jis sudaromas apklausus viso pasaulio šalių gyventojus, kurie turi įvertinti gaunamą socialinę paramą, savo pajamas, sveikatą, laisvę, korupcijos lygį šalyje. Lietuva šioje apklausoje tarp daugiau nei 140 valstybių pakilo į 19 vietą, bet labiausiai nustebino dar trisdešimties nesulaukę šalies gyventojai. Jie – laimingiausi pasaulyje.

Ved. Guoda Pečiulytė.