„Užteks brėžti raudonąsias linijas sau“, – prieš savaitę apie karių siuntimą į Ukrainą prakalbęs Emanuelis Macronas savo žodžių neišsižada ir eina dar toliau – ragina Europą nebūti baile. Ši retorika – dar vienas Prancūzijos prezidento kirtis Vokietijai, kurios kancleris laikosi pozicijos, kad vokiškų ilgojo nuotolio raketų perdavimas Ukrainai eskaluotų karą. Nuomonės pakeisti Olafo Scholzo neprivertė net Rusijos nutekintas jo paties karininkų pokalbis. Kai kancleris teigia, kad visi, dirbę su sistema „Taurus“, žino, kodėl joms valdyti reikėtų vokiečių karių Ukrainoje, Vokietijos oro pajėgų vadas sako nesuprantantis, kodėl perdavimas vis dar blokuojamas.

Prezidento Emanuelio Macrono siūlymai į Ukrainą pasiųsti Vakarų šalių pajėgas sulaukė kritikos tiek už Atlanto, tiek Europoje. Tačiau penktadienį Lietuvoje su Baltijos šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais susitikęs naujasis Prancūzijos diplomatijos vadovas sulaukė palaikymo ir pagyrų už bandymus išeiti iš tradicinių rėmų ir ieškoti naujų būdų Maskvai nugalėti. „Ne Rusijai aiškinti, kokią pagalbą turime teikti Ukrainai“, – Vilniuje pareiškė Stephane Sejourne. Tiesa, čia pat pripažino, kad Vakarų pajėgos Ukrainoje veikiau galėtų užsiimti išminavimu ar konsultavimu, o ne karo veiksmais. Apie Prancūzijos vaidmenį mūsų regione ir ateities iššūkius Europai dėl artėjančių Amerikos rinkimų, specialus Prancūzijos užsienio reikalų ministro interviu LRT.

Lietuvos žvalgybos šią savaitę pateiktame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime galima išskirti dvi dalis – vidaus ir išorės grėsmes. Išorinė, akivaizdu, Rusija, gynybinius pajėgumus didinanti ir NATO šalims nenustojanti grasinti – pirmoje vietoje. Tiesa, žvalgybos vertinimu, kol Rusija kariauja Ukrainoje, o tą ji gali daryti dar porą metų, pajėgumų pulti NATO šalis neturi. Savo interesų, stebima, turi ir Baltarusija, ir Kinija.

Per mažiau nei savaitę – du vieši kreipimaisi dėl situacijos gynybos srityje. Kariuomenės kūrėjai – savanoriai ir Lietuvos atsargos kariai – kritikuoja kariuomenės vadovybę ir Krašto apsaugos ministeriją dėl ginkluotės prioritetų pasirinkimo, per mažo visuomenės įtraukimo į visuotinę gynybą. Jie ragina vadovautis strategine nuostata: jeigu reikės, turime būti pasirengę gintis patys. Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas sako, viskas, dėl ko kritikuojama, yra kariuomenės strateginiuose dokumentuose. Prezidentūra mato dialogo trūkumą, o tai svarbu ir visuotinei gynybai.

Šią savaitę penkiolikoje valstijų balsavus milijonams abiejų partijų rinkėjų, neliko paskutinių abejonių, kad Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose lapkričio penktąją prezidentas Joe Bidenas vėl stos prieš Donaldą Trumpą. Pirmą kartą per daugiau nei šimtą metų Amerikos rinkimuose pareigas einantis prezidentas susirungs su buvusiu prezidentu, ir pirmą kartą per daugiau nei pusę amžiaus pasikartos dviejų tų pačių kandidatų dvikova.

Donaldo Tusko vyriausybė Lenkijoje keičia jos pirmtakų nustatytą griežtą abortų draudimo tvarką, tačiau tenka derinti su įvairių pažiūrų į Seimą patekusiomis partijomis, tad parengti įstatymai Seime bus svarstomi po vietos valdžios rinkimų. Kad moterų pasirinkimo teisė nepriklausytų nuo politikų, kad jos negalėtų atšaukti būsimos Vyriausybės, šią savaitę Prancūzijos Senatas ir Nacionalinė asamblėja bendrame susirinkime balsavo už tai, kad savanoriška teisė į abortą būtų įtvirtinta Konstitucijoje.

Kovo 11-ąją šiemet – 34-osios nepriklausomybės atkūrimo metinės. Lietuvoje gausu valstybės dienų švenčių – Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Liepos 6-oji. Kovo 11-osios akto signataras, 20 metų dirbęs nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos parlamente, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas yra Kovo 11-osios šventės vienas iš kūrėjų, todėl, sako, jam šita pati svarbiausia, nes nuo jos mes skaičiuojam savo naują istoriją.

Ved. Nemira Pumprickaitė.