Emmanuelis Macronas, šią savaitę sulaužęs tabu dėl galimybės siųsti karių į Ukrainą, sukėlė Vakarų skilimą. Kitos Aljanso narės, gal tik išskyrus Lietuvos ministrus, iškart tai atmetė, o aštriausiai susipyko dvi svarbiausios Europos galybės – Prancūzija ir Vokietija. Macronas siekė padidinti strateginę dviprasmybę, kad Rusija nežinotų, ko imsis Vakarai. Bet atnešė strateginį aiškumą: Kremlius pamatė, kad Vakarai patys sau nubrėžė raudonąsias linijas ir bijodami eskalacijos, išsižada naujų sprendimų, lieka prie to, kas nebeveikia.

Lietuvos politikai tikina, kad svarstomos įvairiausios priemonės Rusijos agresijai stabdyti, o diskusijos, ar siųsti karių į Ukrainą mokymo misijoms, nėra naujos. Tam pritartų visos Lietuvos parlamentinės partijos, išskyrus valstiečius žaliuosius. Jų vadovas sako, kad tai reikštų tiesioginio Rusijos karo su NATO pradžią. Karių siuntimui į Ukrainą neprieštaraujantieji sako, kad Vakarų baimės tik stiprina priešą ir atsakyti reikia jų kalba. Tik visi sutinka, kad atsakas turi būti vieningas ir daugiašalis. Visi Lietuvos politikai sutaria dėl vieno – prieš siunčiant karius, pirmiausia Ukrainai turi netrūkti ginklų.

Europiečių ginčai dėl karių siuntimo į Ukrainą ir JAV Kongrese įstrigusi parama Ukrainai džiugina Putiną, bet yra žinia, kuri tikrai nedžiugina Kremliaus šeimininko, pradėjusio karą Ukrainoje ir, panašu, tikėjusio, kad tai atbaidys tolesnę aljanso plėtrą. Po daugiau nei 600 dienų nuolatinių pokalbių, raginimų, derybų ir pažadų jau oficialu – Švedija prisijungė prie NATO. 32-ąja nare šalis tampa ir Aljansui sunkiu laiku. Netyla kalbos apie NATO ateitį po Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų.

Kovo 4-ąją turėjęs įvykti amerikiečių atlikėjos LP koncertas neįvyks, nes „Žalgirio“ arena jį atšaukė, kai dainininkė socialiniuose tinkluose pozavo su gerbėjos atsiųstu džemperiu su Rusijos atributika ir džiaugėsi atvirute, datuota vasario 24-ąja – antrųjų karo metinių Ukrainoje diena. Tas džemperis – dovana, kuri turėjo būti įteikta per 2020-ųjų koncertą Rusijoje, atšauktą dėl kovido. Lietuvoje kilo bilietus įsigijusiųjų pasipiktinimas. Apie šią situaciją ir kitas politines aktualijas – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.

Europa seniai neregėjo tokio plataus masto politinės mobilizacijos. Ūkininkai nesitraukia – traktoriais blokuojamos gatvės nuo Madrido iki Varšuvos. Žemdirbiai verčia politikus Briuselyje keisti požiūrį į ambicingą, bet ūkininkams brangiai kainuojančią žaliąją politiką, dėl kurios derėtasi net kelerius metus. Dabar jau ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš artėjančius Europos Parlamento rinkimus švelnina retoriką, o jos partija drauge su ūkininkais priešinasi žaliojo kurso įstatymams parlamente.

Daugiausia ukrainietiškų grūdų nusėda Lenkijoje, dėl to jos žemdirbiai nuo penktadienio pradėjo iš dalies blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje ir tikrina, ką iš Lietuvos į Lenkiją veža vilkikai. Baltijos šalims didesnė problema yra rusiška produkcija ir grūdai. Latvija praėjusią savaitę laikinai uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą. Lietuva nuo kovo vidurio teigia griežtinsianti iš Rusijos įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks. Tuo metu Seimas pavasario sesijoje imsis svarstyti laikinai uždrausti importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus. Ukrainietiškų grūdų, pasak grūdininkų, į Lietuvą patenka nedaug.

Kai prieš dvejus metus Rusija pradėjo invaziją, bene garsiausias šiuolaikinis Ukrainos rašytojas ir poetas Serhijus Žadanas nutraukė muzikos grupės kelionę ir pirmu traukiniu grįžo ginti Charkivo. Nuo to laiko visa jo veikla susijusi su pagalba kariams ir nuo karo kenčiantiems civiliams. Pastaruosius kelis mėnesius jis su grupe keliauja po visą Ukraina, rengia koncertus, bandydamas įkvėpti nuo karo vis labiau pavargstančią visuomenę. Pasak jo, karo baigtį lems tai, kuri pusė turi daugiau motyvacijos ir jėgų kovoti. Kultūra, anot jo, kaip niekas kitas sugeba pasiekti žmonių širdis. Pokalbis apie karo nuovargį, rusų karių motyvaciją tęsti agresiją, ir kaip sunkiu metu išlaikyti optimizmą.

Ved. Nemira Pumprickaitė.