Vieni protestuojančius ūkininkus palaikė, kiti – išjuokė. Dalis ekonomistų sako, žodinės muštynės vyko ne tik tarp valdžios ir protestuotojų, bet ir tarp žemdirbių ir aplinkosaugininkų. Akademinės bendruomenės atstovai pabrėžia, atėjo krizė. Tik susiginčijo, kam – ūkininkams ar gamtai, nors sutariama, kad žaliojo kurso ir žemės ūkio vystymo strategijas reikėtų labiau derinti tarpusavyje. Protestuotojams per keturias sostinėje praleistas dienas atidarytos valdžios durys – gauti pažadai dėl trijų, t. y. pusės, išsakytų reikalavimų. Bet vieno neįmanoma įgyvendinti be Briuselio žinios. Galutinis sprendimas dėl kitų dviejų lieka Seimui, o jame – pertrauka.

Kol žemdirbiai rikiavo traktorius Vilniaus gatvėse, prezidentas, sušaukęs Valstybės gynimo tarybą, išklausė saugumo tarnybų informaciją apie grėsmes šalies saugumui. Jų išvada, pasak Gitano Nausėdos, šiuo metu Rusijos pajėgumai sutelkti Ukrainoje, jeigu jai pavyktų perlaužti dabartinę karo eigą, Rusija, be jokios abejonės, imtųsi įgyvendinti savo vidutinės ir ilgesnės trukmės planus, nes nori mesti iššūkį visam NATO. Lietuva turi tam būti pasirengusi. Kad Lietuva turi būti pasirengusi, sutaria visi politikai, kariškiai ir piliečiai. Kaip? Iš kur paimti lėšų? Čia nuomonės išsiskiria. Pirmadienį apie tai kalbėtis kviečia premjerė Ingrida Šimonytė. Plačiau – pokalbyje su buvusiu Specialiųjų operacijų pajėgų vadu, atsargos pulkininku Sauliumi Guzevičiumi.

Trečiadienį Belgorodo srityje nukritęs lėktuvas, kuriame galėjo būti Ukrainos karo belaisviai, sukėlė Kyjivo ir Maskvos kaltinimų viena kitai bei prieštaraujančių teiginių bangą. Ukrainos prezidentas skelbia, kad Rusija „žaidžia ukrainiečių belaisvių gyvybėmis“ ir abejoja, jog kariai lėktuve tikrai buvo. Maskva atkerta, kad dėl incidento kaltas Kyjivas bei ginklus tiekiantys Vakarai, ir tai vadina žvėrišku veiksmu. Nors kaltinimai liejasi, realių įrodymų nepateikia nė viena pusė. Abi šalys teigia pradėjusios kriminalinius tyrimus, Ukraina reikalauja ir tarptautinio įsikišimo.

Turkijos parlamentui ir prezidentui ratifikavus Švedijos narystę NATO, dėmesys krypsta į Vengriją – paskutinę kliūtį Švedijai tapti 32-ąja Aljanso nare. Vengrijos vyriausybė nepateikė aiškių vilkinimo priežasčių ar reikalavimų. Anksčiau jos atstovai tvirtino, kad Vengrija neliks paskutinioji. Šalies diplomatai reguliariai susitikinėja su Kremliaus pareigūnais ir po to keliauja į NATO ar Europos Sąjungos sales, kur skamba saugumui jautri informacija.

Ir pergalė, ir pralaimėjimas. Maždaug taip abi kovojančios pusės mato šios savaitės Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą Pietų Afrikos Respublikos iškeltoje byloje dėl genocido Gazos Ruože. Paskyręs laikinąsias priemones, teismas nežengė tiek toli, kad lieptų Izraeliui stabdyti karinę kampaniją, bet vis dėlto įpareigojo šalį užkirsti kelią genocidiniams veiksmams. Vadinasi, tęsti kovos veiksmus kaip iki šiol ir nesulaukti pasekmių gali būti sunkiau, nors išgirsti galutinį teismo verdiktą gali užtrukti metų metus.

Po dviejų iš eilės Donaldo Trumpo pergalių dviženkle persvara respublikonų pirminiuose rinkimuose, daugelis neabejoja: jo karūnavimo respublikonų partijos kandidatu tretiems prezidento rinkimams iš eilės ko gero nebesustabdys niekas. Vienintelė jo respublikonų konkurentė Nikki Haley žada tęsti kovą, bet respublikonų apklausose nuo Trumpo ji smarkiai atsilieka visose vėliau balsuosiančiose valstijose.

Praėjusiais metais įsteigtas Medijų rėmimo fondas, kurio tikslas – finansuoti įvairių žiniasklaidos priemonių ir iniciatyvų veiklą. Tačiau dėl užsitęsusių fondo steigimo darbų vis dar nepaskelbti konkursai finansavimui gauti, o žurnalas „Kultūros barai“ paskelbė užsidarantis, nes nebeturi iš ko mokėti darbuotojams, autoriams ir spaustuvei. Kultūros ministerija sako, atidavusi sprendimo galią fondo tarybai, bet pripažįsta padariusi klaidų. Medijų rėmimo fondas turėjęs tapti gelbėjimosi ratu tapo akmeniu po kaklu.

Ved. Nemira Pumprickaitė.