Šią savaitę vykusiame Pasaulio ekonomikos forume Davose įprastai dominuojančias kalbas apie ekonomiką ir bendradarbiavimą keitė diskusijos apie karus ir augančias grėsmes. Dėl pasaulio galingųjų dėmesio Ukraina varžėsi su Gazos Ruožu. Ir nors svečių sąraše nebuvo nei Vladimiro Putino, nei Donaldo Trumpo – būtent jie tapo labiausiai aptarinėjamomis asmenybėmis.

Donaldas Trumpas pasiryžęs sugrįžti į Baltuosius rūmus ir, akivaizdu, jam sekasi. Tą įrodo Ajovoje prasidėjusi kova dėl respublikonų nominacijos prezidento rinkimuose. Jokios intrigos, Trumpas nušlavė konkurentus. Partijoje – Trumpo balsas svarbiausias. Ketvirtadienį jis respublikonus paragino nepalaikyti rengiamo kompromiso, apimančio Ukrainą ir migracijos politiką, o Atstovų rūmų lyderis pripažįsta su buvusiu prezidentu kalbantis dažnai.

Nuo praėjusios savaitės, amerikiečiai su britais hučių sukilėlių taikiniams Jemene sudavė virtines smūgių. O Irano remiamą grupuotę Vašingtonas netgi paskelbė teroristine – dėl jos vykdomų atakų prieš Raudonąja jūra kursuojančius komercinius laivus. Tačiau bent jau kol kas atrodo, kad nuo noro kišti pagalius Vakarams į ratus grupuotės neatbaido.

Pasaulio verslo elitas pesimistiškas kaip niekad. Du trečdaliai Pasaulio ekonomikos forume Davose apklaustų verslininkų per artimiausią dešimtmetį baiminasi katastrofiškų rizikų. Artimiausiais metais labiausiai nerimaujama dėl dirbtinio intelekto ir dezinformacijos keliamos grėsmės.

Lietuvos žiniasklaida mirga antraštėmis, kurios skelbia, kad Rusijos armija pasirengti karui gali per penkerius-septynerius metus, atkurti savo pajėgumus per dvejus-ketverius, užpulti Europą šiais arba 2025 metais. Dar viena žinia – Rusija savo karinį biudžetą padidino kone 70 procentų, jos karo pramonės kompleksas dirba trimis pamainomis. Tuo metu Europa dar vis nėra suvokusi visos grėsmės, todėl realus pasirengimas nevyksta, Jungtinės Valstijos tarsi sukaustytos Trumpo fenomeno, kurio sugrįžimo į politinę areną esą labiausiai laukia Putinas. Kiek tiesos tokiuose teiginiuose? Apie tai – pokalbis „Savaitėje“ su atsargos pulkininku Vaidotu Malinioniu.

Europoje kylant radikalios dešinės politikams, Lenkija tapo geru bandomuoju triušiu, ieškant atsakymo į klausimą – ar nuokrypiai nuo demokratijos gali būti atkurti. Pirmasis naujos Lenkijos valdžios mėnuo rodo, kad tai gali būti sudėtingiau, negu sukurti demokratiją.

Po itin sėkmingo pasirodymo Europos dailiojo čiuožimo čempionate Kaune, vėl daugybė svarstymų, ar suteikti Allison Reed Lietuvos pilietybę, kad galėtų mūsų šaliai atstovauti Italijoje vyksiančiose olimpinėse žaidynėse 2026 metais. Bėda ta, kad net dvi ledo šokėjos, išimties tvarka gavusios pilietybę, jos jau neteko. Tokia apmaudi praktika greičiausiai stabdo prezidentą, dukart atmetusį Allison Reed prašymą.

Ved. Nemira Pumprickaitė.