Pirmajam šių metų vizitui užsienyje prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirinko vieną didžiausių Ukrainos rėmėjų – Vilnių. Kaip įprasta, atskrido be išankstinių skelbimų, patyliukais. Nors vizitas neskelbtas, Zelenskis į Daukanto aikštę subūrė minią. Aplankė tautiečius. Tačiau svarbiausias akcentas – išgirdo patikinimų iš šalies vadovų ne tik dėl politinės, bet ir dėl kairinės paramos. Zelenskis dar sykį pabrėžė, negirdintis spaudimo iš Vakarų sėsti prie derybų stalo, ir pripažino – ginkluotės itin trūksta.

Šie metai bus lemiami daugeliu aspektų, trečiadienį Vilniuje pa0brėžė Volodymyras Zelenskis. Jie ne tik parodys, ar Vakarų šalys pasiryžusios Kyjivui plačiau atverti duris narystei NATO. Jie parodys, ar Vakarai pajėgūs įveikti tarpusavio nesutarimus ir užtikrinti reikalingą paramą, kad Kremlius būtų įveiktas mūšio lauke. Rusijos pajėgos Ukrainoje kasasi gilyn. O Vakarų vienybei braškant, Vladimiras Putinas jaučiasi vis labiau pasitikintis savimi, LRT sakė buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Rusijoje Michaelu McFaulu. Su Stanfordo universiteto profesoriumi, kuris laikomas vienu ryškiausių Rusijos politikos ekspertų Vakaruose, kalbėjosi Augustinas Šulija.

Ir Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas ir analitikai šiuos metus vadina lemtingais – ne tik Kyjivui, bet ir geopolitinei tvarkai visame pasaulyje. Į tradicinį sniego susitikimą Vilniuje atvykusių analitikų prognozės šiemet gerokai niūresnės nei pernai. Tačiau kai kurie sako, kad pernai buvo per daug optimizmo ir per daug lūkesčių dėl Ukrainos kontrpuolimo. O realybė – Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo saugumą ir neatidėliodama vystyti karinę pramonę. Nuovargis ir remiant Ukrainą, ir vertinant Rusijos grėsmes – labai pavojingas.

Karas Gazoje šią savaitę sparčiai eskalavosi ir gali dar plisti. Po ilgų savaičių atakų prieš laivus Raudonojoje jūroje Jungtinės Valstijos nebeatlaikė spaudimo ir smogė atgal – subūrė tarptautinę koaliciją ir atakavo dešimtis taikinių Jemene. Tačiau jį valdantis hučių judėjimas, remiamas Irano, tik to ir laukia. Tai puikiai ginkluota, labai motyvuota, gerai išmokyta grupuotė, kuriai seniai „niežti nagai“ susikauti su Vakarais. Į regioną atsiųsti Vakarų karo laivai hučiams įspūdžio nedarė – jie provokavo, dronais ir raketomis puldinėjo strateginį laivybos kelią.

Pasaulio rinkimų sezonas, galintis pakeisti tarptautinę tvarką, prasidėjo Taivane. Maža sala, kaip ir Lietuva, pasmerkta jausti egzistencinę grėsmę iš didesnės ir demokratinės laisvės nepripažįstančios valstybės – Kinijos. Taivano prezidento rinkimuose laimėjo kandidatas, siūlantis geopolitinę dilemą spręsti atgrasymu ir pasipriešinimu. Trečią kadenciją iš eilės prezidento poste bus Kinijai nepalankus žmogus, pareigūnų Pekine apibūdinamas kaip aršus Taivano nepriklausomybės šalininkas.

Vokietijos kancleris šią savaitę paragino kitas Europos šalis kuo greičiau paremti Ukrainą, nes daugumos parama esą per maža. Didžiausia Europos ekonomika yra ir didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje, o pasaulyje – antra po Amerikos. Bet šią savaitę pasirodė dar daugiau ženklų, kad parama Ukrainai gali tapti vidaus politikos įkaite. Olafas Scholzas yra pažadėjęs, kad biudžete Ukrainai pažadėti milijardai bus neliečiami, bet apklausos rodo, kad dauguma siūlo taupyti Ukrainos sąskaita.

Savaitė prasidėjo laužaisi Lietuvos laukuose – taip ūkininkai protestavo prieš valdančiųjų vykdomą žemės ūkio politiką, o ketvirtadienį Šilutės ir Šilalės žemdirbiai į svečius atvykusį žemės ūkio ministrą pasitiko traktorių kolonomis, teko įsikišti policijai. Ir tai ne pabaiga, nors pirmadienį po susitikimo su premjere žemės ūkio tarybos pirmininkas sakė, kad pokalbis buvo konstruktyvus, protestai tęsis ir toliau. Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Astrida Miceikienė sako, ūkininkų situacija prasta, tačiau problemas galima išspręsti. Tik reikia sėsti, kalbėtis ir ieškoti sprendimų.

Ved. Nemira Pumprickaitė.