„Gyvenimas visada kur nors mane įmeta, įtrenkia ir man nuobodžiauti laiko nėra“, – sako 61-erių Eugenijus Kaminskas, ilgametis Lazdijų rajono humoro grupės „Dzyvų dzyvai“ aktorius, o dabar – ir Seinų lietuvių mėgėjų teatro „Kultuvė“ režisierius.

Eugenijus jau apie 20 metų gyvena su vyru, kurį priglaudė, nes nebuvo daugiau kam jam padėti. Eugenijus džiaugiasi, kad turi jam ūkyje padedantį žmogų, dėl to jis su teatrais galėjo keliauti, bet prisipažįsta – tenka kęsti ir apkalbas.

„Pas mane gyvena vyras. Kokia pirma mintis? Taip, gėjai. Ir ką tada daryti? Kažkodėl žmonės visada viską vulgariai mato. Jeigu pas šefą graži sekretorė, reiškia ta sekretorė pas jį ant stalo vietoje vazos guli. Va kas mane siutina“, – piktinasi Eugenijus.

Charizmatiškasis Eugenijus prisimena ir skaudų gyvenimo etapą, kai po skyrybų su žmona, kaip pats sako, „smagiai užgėrė“.

„Aš buvau bedarbis, mane išlaikė motina. Ačiū Birutei Vanagienei (buvusiai „Dzyvų dzyvai“ vadovei – aut. past.), kuri taip nepastebimai kažkaip pastatė man tą petį ir aš, pasiremdamas į ją, kilau, kilau, kilau ir iškilau“, – prisimena.

Eugenijaus gyvenimas driekiasi tarp dviejų valstybių – Lietuvos ir Lenkijos, mat nuo Žemaitkiemio kaimo, kuriame jis gyvena, iki Lenkijos – vos keliolika kilometrų.

Eugenijus palaiko glaudžius ryšius su Lenkijos lietuviais, stebi lietuvių apsipirkimo Lenkijoje tendencijas. Jo ūkyje auga gaidys iš Lenkijos Stefanas, būrelis vištų, kurių dalis taip pat iš Lenkijos.

„Nepaprasti žmonės“ – laida apie žmones, be kurių Lietuva būtų kitokia. Čia kalba mažai žinomi, dažnai antrame plane liekantys žmonės, kurių istorijas būtina išgirsti, nes jiems rūpi.

Ved. Edvardas Kubilius.